Jei tik mergaitė
Būtų pabėgėjusi –
būtų spėjusi į traukinį,
Išsivežantį jos laimę, meilę
Ir vaikiškai naivias viltis.
Tačiau ji neskubėjo,
Nes dar vis tikėjo,
Kad suspės pasivyti,
O kai suprato,
Kad nespėja –
Buvo jau per vėlu.
Traukinys, su kurtinančiu
Ir liūdnai spiegiančiu
Bildesiu, paliko stotį
Ir atšiauraus bei
Šalto vėjo blaškomą
Mergaitę.
Jis išvyko į
Tolimą ir ilgą
Kelionę…
Nežinia ar besugrįš…