K- 13 XI

Skrebinu knygutėj
rašikliu eilutę.
Lyg žvaigždė makaulėj...
Pats jau sau skrebutį
primenu truputį,
persibuvęs saulėj.

Nenustoju Būti
(kad ir kaip to vengiau).
Kiekviena eilutė-
vis žemiau truputį
(nors ir nesistengiau).
Vis arčiau tos žemės,
kur man lemta pūti...

Bet į ją ir remias
dangūs su padangėm,
mirštant
po
truputį;,
.