smėliu iš tavo delnų
degina karščio srovės
pečiais slystančios
žemyn vėl aukštyn
aprasoję plaukai veliasi
lipnų kaklą raižo
sustingę du vaiduokliai žodžiai
ant liežuvio galo
geismo virpesy svarstai
ištart ar nuryt--
išdžiūsta
ir stukteli kažkur
kūno dykumoj
alsuojančios širdies dūžis
o gal tik aidas tolimas
jūros kitu vardu