laikas

metų laivai mus atnešė čia
    aš nebeskęstu dvejonėse
                  nubučiuoti visi krantai
    ir lieka tik atstumai
nuo čia iki poryt
              nuo minaretų iki blakstienų
    ilgai neužmiegu
  ir nebemoku susiliet su aplinka
tiesiog tampu peršviečiama
        lakmuso popierėlis pranašauja audrą
  kažkas man sakė 'atsargiai mergyt'
bet jau nebeklausau
  tik klausiu
            kada ateina laikas
          kada plaukt
o kada išmesti inkarą