ar tai Tu?

Kažkas grįžta namo
tik šventadieniais –
laumės dairos pro langus,
ten tuksi
viduj.

Mūsų rankos –
užaugusios šakos,
susiviję
ir viskas –
lyg vakar..


Viens

Du

Trys


– toks atokvėpis –


Bet ir vėl –
pakeliui.

Mūsų metai –
lukštenti, gvildenti
ir gilūs.

Ar tikrai jų tiek daug?

Mano akys –
mus skiriantis vandenynas –

šio šventadienio
buvo verta
tiek laukt.

Išlinksniuotos-kuždėtos-žadėtos
vėl sugrįžom į ten,
kur pradžia,

tiek daug
žodžių
raidžių
sakinių –
nei iš vietos,

nors pintinė –
pilna.

Ir gerai
kad užtenka
vien žvilgsnio,

kad tą patį atstumą
skirtingai nuėję –

vėl
stovim kartu

Jūros vėjai
išritino užslėptą ilgesį –

Ar tai aš?
Ar tai Tu?