Ryklys ir undinėlė

-Klausyk, Minde, aš neimsiu to krovinio, ar tu matei kaip jis atrodo, už ką babkes moku, pyyp.. Neskystink man smegenų, arba siunti naują krovinį arba grąžini babkes.. Ką rėkiu? Aš nerėkiu, tu pats rėki.. Koks mano reikalas tavo vairuotojai, įsidarbini pacukus paskui puliuoji, kad važiuot nemoka. Dėjau, ant tavo draudimo, man dabar babkių reikia, ar kramtai ką sakau? Ką? Karoče davai renki babkes, paskambinsiu vakare..
-Atleiskite gerbiamasis, persikėlėt ofisą prie ežero, gal sekretorės reikia?
-Netrukdykit žvejoti panele, gulit ir gulėkit su stringais.
-Oi.. aš gulėčiau ir be stringų, bet gi negaliu, atvyko verslus paežerių manjakas biznį telefonu daryti  ir imituoti, kad žvejoja, nes nuo tokio garsaus darymo tikriausiai net ir pūgžliai išsigando.
-Klausykit, kas jums nepatinka? Atvažiavau atsipalaiduoti kaip jūs atėjote papus pasvilinti visi turim teisę į šį krantą.
-Žinoma, kad turim, bet gi nebūtina rėkauti kaip išprotėjusiam ir kitiems trukdyti gaudyti harmoningos gamtos melodijas. Ir kodėl jums taip trukdo mano papai?
-oi pardon madmuazele, gero pasisvilinimo.

Chamas.  Atvažiavo iš pačio ryto meškeres išsimėtė,  daiktus nutrenkė, o varge, net žuvų nepasišėrė ir jau žvejoja, kažkoks „lapūchas“ sugadino visą dieną, o taip norėjau atsipalaiduoti, pakvėpuoti taktas į taktą su vėju, leist paglostyt saulei savo kūną, atplaiduoti raumenis ant gražiai nuaugusios žolės.. trūksta žodžių, kaip diena aišku mesčionis su intelekto duobėmis ir primityviu mąstymu iš serijos „turi babkių turi šansų“. O jau kaip apsirengęs, tai žinoma, marškinukai aptemti, raumenukai papusti, kedukai balti, tikriausiai turėjo važiuoti į sporto salę, bet pasiklydo net iki ežero.. Įdomu kokį automobilį vairuoja.. hm.. ne na tai aišku, taip ir maniau, naujas BMW X5, taip taip automibilis daug pasako apie jo šeimininką.. Kaip keista vyras atrodo virš trisdešimt, o toks nesusiderinęs savo biolaukų, nėra ko norėt, kai tik babkės valdo mus.. nėra kada derintis ir gyventi su taika savyje.. nėra kada.. ech tie vyrai.

Na ir kaimietė. Nei labas nei viso gero, gal nupirk ledų ar ledinukų iš karto užsipuola, akis drasko. Kaimas yra kaimas. Sekretorė atsirado. Ji tikriausiai nežino kas yra soliariumas ir gelinis manikiūras, į sekretores peršasi. O jau figūra, o Petrai.. Papai per maži, šikna apvaloka, gerai, kad nors liemuo lieknas ir ūgio kažkokia ji man trumputė, kai guli ką ten suprasi. Eina ji po velnių visą dėmesį išblaškė, maišau matai harmonizuoti su gamta, tai ko čia guli su languotu liemenuku ir triusikais eitų kur po krūmais ir harmonizuotų su kuom tik nori.. Nuo bobų bėgi vėl ant bobų užsirauni, nėr gyvenimo Pauliau nėr gyvenimo.. Įdomu su kuo ji čia atvažiavo.. O na tai žinoma, su dviračiu!  Kaimietės kitomis transporto priemonėmis ko gero ir nemoka naudotis.. Ai bala jos nematė ir be jos turiu problemų.

-Klausikit madmuazele, kur čia artimiausia krautuvė šitam kaime?
-Aš čia ne vietinė, nežinau.
-O tai dvyratuku mynėt net iš Vilniaus?
-Visai nejuokinga, esu svečiuose pas seserį.
-Aišku.
-Atleiskit, aš jus jau palieku.
-Gero kelio, panele.

Ačiū tau dieve, kad išklausei mano maldas, pagaliau kaimietukė neša savo kailį, liksiu vienas kaip pirštas su alaus buteliu ir harmonizuosiu.. Pagaliau.
Nieko nesuprantu tai kodėl ji eina link ežero, tai ką ji nepalieka? Ne suprantu, gal prieš kelionę pasimaudys dar, gi karšta diena.  Kokia gracija, o jau kokia eisena.. kalba kaip kaimietė vaikšto kaip balerina.. įdomus derinys.. įdomus toks, neatrastas.. aha.. na na šok brangute, pažiūrėsim kaip plaukti mokate.. oi.. kaip tikra undinėlė cha cha cha... juokinga mergaitė tikrai.. Dingo. Dar to betrūko.
-Panele, kur jūs? Panele panele nejuokaukit išlyskit, visai nejuokinga, kur jūs?

Durna boba, ko gero nusiskandint sugalvojo. Man ir sekasi visada kur nors įsiveliu ir kaip visada su bobom. Ką dabar daryt? Kur pagalbos šaukti? Reikia nerti, nieko nebus, nieko nebus.. reikia nerti..

Ta dieną Paulius jos akių daugiau taip ir nepamatė, o tik ilgus šlapius juodus plaukus švelniai nusidriekusius ant jos tiesios nugaros, balerūniškas kojas ir vingiuojančią eiseną link auksiniais rugiais pasipuošusių laukų kitame ežero krante.
Po daugelio metų kai jis paklausė, kodėl ji tada taip greit pabėgo, jos atsakymas buvo: „<... > labai  išsigandau savo nuojautos, kad esi mano būsimas vyras.. „