Kelias(impresija)

Po ilgo laiko rašau kažką panašaus. Tikrai iš širdies rašiau, tikiuosi, kad kam nors tai patiks:)

Kelias
Jau per daug aš ilgai nusileidau kitiems ir sunkiai traukiau kaltės plūgą.
Dėl tos kaltės, kaip juodos katės jaučiau aš sunkumus visus, kiekvienu raumenėliu, kiekvienu atodūsiu, kaltė persekiojo mane.
Aš perėjau dykumą, ir tamsius vandenynus, bet našta nemažėjo.
Patyriau grynąją kančią, kuri kaip akmuo po kaklu tempia žemyn, ir verčia klauptis prieš ją kaip vergui.
Aš pasidaviau, bet tada mane mėtė kaip žaislą, permainų vėjai ir vėtros, nes nestojau į kovą.
Tysiau tą sunkų plūgą, bet nekovojau, kaip bailė didžiausią aš pasirodžiau.
Norėjau kovoti su neteisybe, su tyla ir kančia kaip didžiausiom dorybėm.
Buvau naivi ir tyra kaip vandens lašas
Maniau kad galiu pakeisti visatos dėsnius, kai norėdamas pakilti, turi lipti per kito kraujuojantį kūną, sutriuškinti silpną, susilpninti stiprų, pamatyti šimtus neišsipildžiusių svajonių, ir viltis kad tai nenutiks tau.
Tikėjau, kad yra kitas būdas, kad galiu pasipriešint konstantom.
Aš pasitelkiau visą pasaulio skausmą, bet konstantos nepasijudino, ir tada man teko stoti į kovą.
Už save ir tai kas esu.
Aš jau laisva, bet grandinėm sukaustyta, bėgu nuo savo likimo.
Grandinės sunkios, kojos švininės, rankos geležinės, ir nors vis atstrenkiu į barjerą.
Vieną dieną aš jį pralaušiu, nes tikėjimas gali viską.
Net kruviniausioje kančioje, didžiausiame nusivylime, tikėjimas yra pagalbos ranka, ištiesta į geresnį rytojų.