baldai mintims

Esi toks ypatingai vienas
iš keleto geriausių baldų
mintims apie srauniąsias venas,
kurios, deja, srovių nevaldo,
esi tokia eilė lentynų,
kur guli tų minčių atlasai,
dėžutės norų serpantinų,
nenorų bylos tikrint kasai.

Esi vieta, kur protas krinta
ir ilsis, jo viduj pasklinda
taurelė šilumos, gal būt net pinta –
tą kiekį norisi matyt kaip indą,
o turinį nujaust ir čia sustoti,
todėl vieta ta gal kėdė, gal sostas,
gal sosto nuostabi klastotė,
bet vaizdas tikras ir jis klostos.

Gal tu jo didenybė stalas.
Ant jo dvi užsimerkę rankos,
dvi salos,
kur pulsai užkasti per tankūs,
kur pirštai suglausti per tylūs
lyg freskoje užmigo tinkas,
tame miege tirpus trotilas
ir staltiesė beveik nuslinkus.

Kitam kambaryje už sienos
nė vieno baldo. Tuščia. Spengia.
Esi toks ypatingai vienas
visur, kur keletas būt vengia,
keliolikai būt pavojinga,
o dešimtys jau nepasveiks – lai
viduje, kur nuolat sninga,
sau žydi pusnyse paveikslai.