Jei tik galėčiau skristi

Bedugnės prarają pasiekusi sustosiu,
Apsidairysiu ir numosiu...
Tai gal ne man…
Juk  tai svajonės…
Būt paukščiu...
Pakilt su vėju…tarp debesų...
Babėgti nuo tamsos Pasaulio…
Žmonių minių...
Išnykti,
Kaip išnyksta rytmetinis rūkas……
Matei?
Nuskrido pienės pūkas...
Kad aš galėčiau plaukti pavėjuj...
Paglostyt pražilusius plaukus
Žiemai...

Kaip nublanksta dangus...
Kaip lietaus lašai įsigeria į žemę…
Taip aš norėčiau pranykt prieš visus...
Norėčiau... skristi,
Deja,
Norai ne viską lemia…

Tyliai
Mažais žingsneliais
Nulipau nuo dangaus slenksčio…
Viltis neleido
Jo pasiekti…
Kvaile,
O tu man liepei bėgti
Nuo gyvenimo,
Po amžinybės paukščio plunksnom pasislėpti…

Tik palikai mane tarp žemės ir dangaus...
Tarp to, ko troškau,
O praradau…