Neseneka Neliucilijui XXXVII

/Slapto pasiklausimo išklotinė/

Mielas Liucilijau, teisingai elgiesi. Praėjo nerimo diena, užvertei puslapį ir eini toliau. Tada jokie demonai tavęs nesekioja.
Dabar reikia pasikalbėti.
Šian būsiu negailestingas sau, tai jau matau kaip drebės tavo oda iš susierzinimo. Bet taip reikia,  laikas tam pribrendęs.
Konkrečiai- ruošiuosi susitikimui su karaliais, kurie tokie jau buvo, bet dar ne visas pamokas išmokę, sugrįžta mokslą tęsti.
Ne, audiencijos neprašiau, neprašysiu, o jei ir paprašyčiau, tai tikrai kvailai atrodyčiau. Manau sutiks už tam tikrą mokestį pasidalinti mano pabuvimu tarpe jų, be jokių oficiaozų. Juk sakoma-„Tarbos, lazdos ir tiurmos neišsižadėk“.
Ketinu iš jų pasisemti patirties, kuri galimai man pravers, kada nors, kai tam būsiu pasiruošęs.
Tai ir ruošiuosi atatinkamai, lyg eičiau į aukštesnę klasę. Tik jokių reikmenų neturiu, o ir jų nereikia. Ne  auksu jos bus perkamos, ne sūriu prakaitu uždirbamos, ne velniui sielą parduodant. Nors.............. kaip čia pasakius, nežinau, dar nežinau tikrosios kainos. Viską gausiu vietoje, kai tam ateis laikas, tikiuosi. Bet dabar pagrindinis dalykas-perimti informaciją ir į kelintą graduotę gausiu leidimą, pasitikrinti kiek jau toli esu pažengęs, kad galėtau įsipaišyti į tą luomą, kiek esu vertas tos neribotos, nežabotos laisvės, kurią tau žąda lemtis. O laisvės tai tikrai daug, net bus koktu nuo pertekliaus. Bet paklausi-ar taip gali būti? Gali, dar kaip gali būti, kaip ir visko, kas neturi saiko.
Bet matau iš akių, smalsauji-ką čia sumąsčiau? Gal jau puoliau į puikybę taip aukštai, kad aukščiau - tik  nušvitimas? O tai jau su psichikos norma kaip ir prasilenkia. Baiminiesi, jog vėl prašysiu vadinti mane paprastai-Jūsų Ekselensija?  Cha...

Ne paprasta, nėra taip paprasta apibūdinti tai, kas prasilenkia su šio pasaulio sandaros samprata. Juk daugelis  neturi net elementariausių Karmos Rato funkcionavimo pagrindų, tad išaiškinimas darosi komplikuotas. Tada sakyk man, mielas Neliucilijau, kaip paaiškinti paprastai, arba  bent suprantamai, kad tūlas, nesakysiu kas,  nepradėtų piršto sukioti apie smilkinį, aišku savo. Nors kita vertus, lai sukioja, negi gaila. Galėtų  ir apsiseilėti, ar net apsivemti, jeigu  tiek tulžies turi. Nes jeigu neišsivems, neišsividuriuos, tai gali ir kokį vėžį, ar lydeką užsiauginti savo sugedusiuose viduriuose. Tad-lai.

Tuo pačiu noriu paklausti ir tavęs, ar tu taip pat esi  pasiruošęs pereiti į aukštesnę klasę, į laiko  karalių klasę? Nes visas laikas priklauso jiems. Čia juk kalbame ne apie pradinį lygį, o apie brandą. Tokiai brandai tik Kristus buvo subrendęs ir į Jį panašūs pusdieviai. Žinoma  kad  paprieštarausi, sakysi o karalių tuntų tuntai, nors vežimu vežk. Ką ten vežimu, traukiniais, net krovininiais. Bet kaip tik čia ir nesutiksiu, nes tie kurie vežami traukiniais, dargi gyvuliniuose vagonuose, tai  jau ne karaliai, o tiesiog šventieji. Nepabijočiau šito žodžio parašyti iš didžiosios, nes taip ir galvoju.  Kad jų lygį pasiekti,  čia jau ne vidurinės kursas. Tai jau aukštasis, akademinis, ar dar koks tik gali būti teisingai įvardintas ištobulėjimas. Ir tai teigiu iš gilios mano pagarbos Jiems.

Bet grįžkime prie karalių. Ar tu jau pasiruošęs pasiimti tokią karmą kaip šie karaliai? Manau kad dar ne. Juk tavo atmintyje išlikę tie pažįstami, bendramoksliai, ar kaimynai, kurie buvo priversti, dėl vienokių, ar kitokių priežasčių pasirinkti tokį kelią. Gali galvoti, kad tai ne nuo jų priklauso, bet mano galva –būtent nuo jų, tik viskas dabar kitaip išrodo šioje dimensijoje, nes sprendimas priimtas tai anoje.

Aš pats sau ne kartą uždavinėjau šį klausimą-ar aš esu tam pasiruošęs, ar mano sąmonę ir pasąmonė yra jau subrendusi tokiai psichikos atakai? Ir vis sau atsakydavau kad ne, dar ne, Nepaneščiau aš tokio kryžiaus, kurį nešė keli mano pažįstami karaliai. Vienas dar tikriausiai tebeneša, tik senokai buvau jį besutikęs. O anojo, kuris jau išėjo iš šio lygmens į aukštesnįjį, viliuosi, tai jo sūnui (bet kaip vėliau man paaiškėjo kad ne jo), o tik jo užaugintam pasakiau;
-Apie tėvą tik gerai, arba nieko, supratai, vaike? Nes tokį kryžių kokį nešė jis, ne bet kas  paneštų. Aš tikrai ne. Nors iš giminės paveldėjęs buvo tikrus žemiškuosius titulus, o pasiėmė kryžių. Va taip tai.

Tai ir klausi dabar manęs-kur aš ruošiuosi? Negi nauja Betliejaus žvaigždė sužibo ir trys karaliai patraukė link žiburio? Tai atsakysiu tau, kad ten karalių daugiau, žymiai daugiau nei trys, tik jie išsisklaidę ir tu turi gerai pasistengti, kad juos atpažintumei. Šiaip jie išdidūs, labai išdidūs, vengia visokių prašalaičių, siųlančių jiems parsiduoti. Jų atsakymas trumpas, kaip Diogeno;
-„Pasitrauk, neužstok saulės“. Ir jokios reklamos jiems nereikia, griežtai.
Bet yra vienas būdas jiems įsiteikti. Tai priemonė leidžianti bent laikinai išjungti jų  skystų kristalų personalinius kompiuterius, kad gautų kiek poilsio nuo alinančio laisvės pertekliaus ir nenuilstamo galvojimo apie tai. Jos jie turi tiek, kad imk dykai-ačiū, nereikia. Niekam nereikia jų tokios laisvės.
Matai koks paradoksas? Žmonija kaunasi, kits kitam kraują gadina,  nuleidinėja, žudo, kad tik gautų kuo daugiau asmeninės laisvės, o čia-ačiū, nereikia. Blaivas nelabai ką ir besuprasi. Bet nuo to pastovaus laisvės pertekliaus, kaip tik toji mikstūra ir tepadeda. Žinoma ji ne milijonus kainuoja, netgi visai pigiai, bet jiems tai nėra pigu, nes jie savo laisvės  neparduoda ir dėl to neturi jokių pajamų. Niekam nereikia jų laisvės. Ir todėl ta jų laisvė bevertė, bet mikstūra, nesvarbu kaip ją pavadinsi, turi tam tikrą vertę, todėl jos pagalba ir ketinu rasti raktą į jų širdis.

Gali ir tu pabandyti tuo keliu eiti, kai tam  būsi pasiruošęs. Aš  nesiplėsiu, aiškindamas kur rasti tuos karalius, nebetliejaus žvaigždė tau parodys kelią. Esminis skirtumas tarp manęs ir tavęs tik tas, kad tu dar nežinai kas karalius, o aš žinau.
Čia išvesčiau paralelę, net ne alegorinę, o tiesioginę, tarp to ką yra pasakęs pranašas, tiesa, jau iškeliavęs į dausas. Jis kalbėjo taip: „Tarp manęs ir tavęs tik toks skirtumas, jog aš žinau kad esu dievas, o tu nežinai kad esi dievas“.
Tai štai čia ir glūdi atsakymas, kurį paantrina ir Seneka. Jis manė, kad jei būtų tyrinėta vergų genealogija, išryškėtų, jog “visi karaliai kilę iš vergų, o visi vergai – iš karalių. Viską sumaišė begalinė kaita, viską aukštyn ir žemyn mėtė likimas”. Todėl su vergu būtina elgtis kaip ir su kiekvienu kitu žmogumi. “Štai mano pamokymų esmė: su mažesniu elkis taip, kaip norėtum, kad didesnis elgtųsi su tavimi”, - teigia Seneka. Jis įrodinėja, kad visi žmonės yra savotiški vergai ir kartu laisvi, nes vergas neturi ko prarasti, išskyrus grandines, o vadinantieji save laisvais turi plačias praradimų perspektyvas, todėl jie esti tokie pat vergai: “Vienas vergauja geiduliams, kitas – godumui, trečias – garbės troškimui, o apskritai visi yra vilties ir baimės vergai. “
Bet aš žvelgiu dar giliau, į reinkarnacijos medį.
O koks pagaliau skirtumas kaip pavadinsi? Aš juos pavadinau karaliais, kiti vadina –laisvo oro, pležo, senamiesčio, slabodkės direktoriais... Epitetų gali daug prigalvoti ir visokių, bet esmės tai nesikeičia. Man jie karaliai, kaip ir Barabas, kuris kabėjo ant kryžiaus šalia Kristaus ir kuriam dar tą pačią dieną buvo pažadėta dangaus karalystė.
Tik tie kryžiai gali būti, o ir yra kitokie, visokie. Kančios kryžius, kurį gali panešti tik pasiruošęs tokiam nešimui. Aš dar tikrai nepasiruošęs, todėl tikrai nepaneščiau.
Matau kad suglumęs esi nuo tokių palyginimų, bet atsakyk man-o tu ar paneštumei tokį kryžių, kurį neša tas mano vadinamas karalius, o tavo vadinamas bomžas, prie šiūkšlių konteinerio, ieškodamas savo laimės, kad kaip nors po bukinančio triūso, galėtų ir turėtų už ką nusipirkti pigaus spirituoto eliksyro, ar nors buteriuką „troinoi“, kad galėtų nors laikinai išjungti savo perkaitusį nuo laisvės, skystų kristalų kompiuterį?

Dabar lyg praregėjęs, pasakysi-tfy, rado mat palyginimą. Tokių karalių-imk/nenorių už dyką. Dar primokėsiu, kad tik atšoktumei nuo manęs su tokiais pasiūlymais.
Bet iš akių matau šian nesi nusiteikęs filosofiškai, tad ką parašiau dabar, perskaityk kitą dieną. Ir jei tada nieko nesuprasi, tada aš tau tėkšiu, kad taip tu nieko ir nesupratai. Lieki toje pačioje klasėje kursą kartoti.
.
Lik sveikas.