Trys merginos sunkiom taftinėm sukniom stovi ant kaimo vieškelio.
Akį traukia nykią pievos žalumą gaivinantis violetas.
Trijų stovylų plaukai maišosi su debesų draiskalais.
Dagių vandenys liula prieš akis. Lai nieks nedrįsta į juos bristi.
Iš lūpų sunkiasi persirpusių vyšnių syvai.
Dygliai brėžia baltas linijas ant įdegusios odos.
Stulpu kyla dulkės, statydamos žmogystoms užtvarą.
Kūnas pasitinka smalsumo pagimdytus skaudulius. Gelia.
Rankos kyla į viršų, tarsi kerojančių medžių šakos. Maldai.
Ūkauja vėjas.


Lajla





