mano
juodaplaukė sesuo
šokdavo ant stiklo
pritardama kastanjetėmis
(tas mindomo stiklo garsas)
subėgdavo
piemenys
ir arkliavagiai
jos įtemptas kūnas
judėjo lėtai
ir būdavo
baisu įkvėpti
vėliau
arkliavagiai gerdavo
už juodaplaukės sesers
akis
bet bijojo juoktis
per garsiai
lyg jautė
kad ryšis ji mirti
jauna
vardan žmogaus
ne iš čia
mano juodaplaukė sesuo
mindė stiklu grįstą žemę
lengvais judesiais
ir šypsodama
ir jūs nematėt,
jūs nematėt, kaip tada
į ją žiūrėjo
vyrai