Vienas

Langai vis žvalgosi po miestą
Ugningom vakaro akim.
Aš vieno jų esu pakviestas
Trumpam pabūti su tavim.
Tai laikina, trumpa sekundė,
Kurią išbrauksiu iš širdies.
Koks kipšas čia mane sugundė
Tą giją atminties paliest.
Ir vėl ryte paliksiu vienas
Kaip laisvas vėjas - be namų.
O ašara iš po blakstienų
Nukris ant slenksčių svetimų.