Dulkės lieka dulkėm

Likai tik dulkė ilgesy,
Suvyniota į nuotekų vamzdį.
Tu neištrūksi, nepabėgsi,
Tu pririšta nematomom siūlėm,
Kurios tave vis šaukia
Pasilikti ir išsiskirti
Iš "masinės visuomenės",
Bet tu mažesnė už savo širdį
Ir proto likučius.
Tu pasirenki krauju suteptą laisvę,
Lyg nežinodama, kad tave sutrins
Su žemės šiukšlėm.
Tu mirsi...
O jie ir toliau veršis į aukštumas,
Sieks būti nenugalimi
Ir tobulės nužudytųjų skaičiumi.