- - - ir vėl susitikom
kaip visada
tu toks jaunas
žavingas
tiesiomis medžių kojomis
augaloto ąžuolo krūtine
sušukuota
vėjavaikiškai
aukštai pakelta galva
kvepiantis ievomis ir
rozmarinais
o man
nedrąsus šitas metas
vis labiau nepatogiai
jaučiuosi pasenus
išsausėjus oda
šerpetoti plaukai
lūpos – apversta valtis
nors žinau –
privalau slėpti akis
nepadoru į tave
tokį jauną žiūrėti
bet širdies neapgausi –
sužiedėjus kriaukšlė
vis
tebelaukia