Mano generolas minėjo esąs
Saulė aukštai ir šaltinis žemai.
Kovoti už tiesą, už laimę, gyvenimą,
Kovoti už kūną prie kūno šįvakar prigludusį.
Jis mato, jis jaučia, jis girdi maldas,
Išbėgusios akys-jie to nesupras.
Kopiu siena rankom baltom,
Kitas jas mato juodai.
Beldžiu ir beldžiu aš į tave,
Generole, meldžiu, užburki mane
Kerais, kur virš žemės tvyro rytais.
Stiklo dėžutėj varpeliai skambės,
Bet niekas jų negirdės...