Greičiau

Tamsoje tavo akys matinės pilkos
Geltoni ir mėlyni neonai gatvės keptų
Bulvių kvapas dūžta mašinos prie sankryžos
Tu greičiau nubėgi nei aš pagalvoju
Bet dar per anksti
Ir paskui beprotiškas šokis rūsy
Palubėj pritvirtintos sukasi žvaigždės
Ir vasaros naktimi virsta rytais neprasiblaivo
Asfalte tavo pėdos
Alkano dvasios vaiko
Kūnas kaktusų girios neprisiliesi
Tačiau apkabinu nes ir man skauda
Karštį mušanti vidudienį ir mėnulio karalystę vaiskią
Taip greitai bėgantį laiką
Ir tą kuris sustabdo minutę
Kai iš per arti žiūri į mylimą veidą

Skriejantys metai pasigeria laikas tranko
Galvą į sieną
Kol muša kasos aparatas kainą
Maišelį
Ir sielą
Tu pameti mintį ir norą ir kelią
Aš atrandu giją ir ten kur kažkas kloja
Jau pabaigtą kelią kažkur per bedugnę
Per kūno bažnyčią ir proto bažnyčią
Per kūno tvartą ir proto tvartą
Juk niekam neleido tik kas sugebėjo
Pasirinko
O tu galvoji kad leista pasiimti ir auksą ir
Šilką
Ir medį ir vinį
Tik
Neleista turėt gyvenimą kaip liesargį
Atsarginį

Kol žiūri atgal į savo taip ir nesuprastą stabą
Varinį
Aš taip stengiuosi gludinti deimantus
Bet tu sakai
Tik dar vieną kart paskutinį

Tačiau aš jau greičiau bėgu
Nei tu pagalvoji