Laiškas Li (Kimui)

Kelkis, ir atvesk man tą,
Kurią žadėjai,
Vėliau tu be jokios dingsties,
Ją nuvedei kitam,
Palikdamas tik atvaizdą jos ryškų,
Aš nuo vokų jo negaliu nubraukti,
Jau sniego paukščiai taiso šaltą guolį,
Ir širdžiai galvą ruošiasi nutraukti.

Tu sukarpyk vaizdais tą laiką,
Kurį man nuplėšė su bučiniu nuo lūpų,
Ir tą peizažą tu atnešk,
Kur švelniai aš su ją suaugt norėjau,
O kitą, sviesk į užmarštį pririšęs prie mėtyklės,
Ir nuskandink sapnus vienatvės jūroj,
(Be tavo lašo būtų ji sausa)