Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Julytė, kaip visada, patenkinta nulėkė į grupę, pas ten jau žaidžiančius vaikus. Jai čia patinka, o kaip gi nepatiks, juk čia visi jos draugai. Tiesa, namuose ji turi dar vieną draugą, bet apie jį niekas kitas nežino, nes tai - paslaptis. Darželyje esantys vaikai yra visi vienas kito draugai, o Gromas yra tik jos vienos ir visiškai kitoks.
Per piešimo pamokėlę šiandien vaikai piešė savo šeimas. Ir Julytė kartus su visai. Mergaitė net prikandusi lupytę stengėsi, kuo grąžiau, spalvingiau nupiešti ir mamą, ir tėtį, ir save, ir broliuką. O kai auklėtoja paprašė papasakoti apie visus, tai mažosios tauškalės negalėjai sustabdyti.
- Čia mama mano. Ji pati gražiausia ir geriausia. O mano tėtukas labai stiprus ir protingas. O čia aš, Julytė. Tėtukas visada sako, kad aš kaip mamytė, esu labai graži ir labai gera, - vienu ypu išpyškino jaunoji menininkė.
- O čia tolėliau, ką čia tokį nupiešei, - šypsodamasi paklausė auklėtoja.
- Broliukas, bet jo dar nėra, jis dar tik bus, -  penkiametė paaiškino kaip tikra žinovė.
- O iš kur tu žinai, kad turėsi broliuką, mamytė sakė? – pasmalsavo auklėtoja.
- Ne, mamytė dar nežino, - nusijuokė mažoji fantazuotoja.
- Julyte, mamos pačios pirmos sužino apie naujus vaikelius, - moteris nuoširdžiai šypsodamasi paaiškino mergaitei.
- Ne, jus nieko nesuprantat. Gromas tik man vienai pasakė apie broliuką. Mamytė tikrai nežino, nes Gromas su kitais žmonėmis nešneka, - mergaitė su įkarščiu aiškino visiškai tų reikalų nesuprantančiai suaugusiajai.
- O kas yra Gromas? – stebėdamasi begaline vaikiška fantazija toliau klausinėjo auklėtoja.
- Draugas, - trumpai atkirto mergaitė.
- Gal galėtum papasakoti man apie jį? – paklausė auklėtoja.
- Ne. Gromas liepė niekam apie jį nepasakoti, - kietai sučiaupė lupas Julytė.
- Gerai, jeigu liepė nepasakoti, tai ir nepasakok, bet gali nupiešti jį, juk Gromas nedraudė tau jo piešti, ar ne? - sugudravusi auklėtoja ant stalo priešais mergaitę padėjo naują švarų popieriaus lapą.
Julytė dvejojo.
- Tu tik pagalvok, kaip jis apsidžiaugs, kai tu parneši jam jo portretą, - toliau buvo gundoma mergaitė atskleisti savo paslaptį.
- O jeigu neapsidžiaugs? – vis dar svyravo Julytė, nors rankoje jau spaudė vaškinę kreidelę.
- Tikrai apsidžiaugs. Tu juk taip gražiai pieši. Aš tai labai apsidžiaugčiau gavusi tavo pieštą portretą, - meistriškai įtikinėjo auklėtoja sudvejojusią mažąją paslapties saugotoja.
Mergaitė pradėjo piešti. Ant popieriaus lapo po keleto minučių atsirado melsvai gelsvo žmogeliuko portretas. Galėjai pagalvoti, kad tai paprastas mažas berniukas, jeigu ne į šalis styrantys sparneliai  Pabaigusi piešti mergaitė paklausė:
- Gražus?
- Labai gražus. Julyte, juk čia angeliukas? – nudžiugo auklėtoja.
- Jo vardas ne angeliukas, jo vardas Gromas, - baigė prailgusį pokalbį Julytė iš už stalo nubėgdama žaisti su kitais jau senokai piešimo pamoką baigusiais vaikais.


- Jūs Julytės mama? – priėjo auklėtoja prie jaunos moters, ką tik pravėrusios grupės duris ir akimis ieškančios savo mažosios, - norėčiau su jumis šnektelėti.
- Taip. Kas nors atsitiko? – susirūpino mama.
- Jūs nesijaudinkit taip, nieko neatsitiko, - puolė raminti auklėtoja, matydama pasikeitusį moters veidą.
- Aš paprasčiausiai norėjau jūsų paklausti, ar Julytė turi broliuką?
- Ne, ji vienturtė, - lyg susinepatoginusi atsakė mama ir bandydama teisintis pridūrė, - tikriausiai todėl tokia išlepinta.
- Atleiskite, kad klausiu. Matote, mes šiandien piešėme šeimą, tai jūsų mergaitė popieriaus lape pavaizdavo keturis asmenis: mamą, tėtę, save ir broliką. Ir dar, ji visą laiką minėjo kažkokį tai Gromą.
Pokalbis nutrūko, nes pamačiusi atėjusią mamą pribėgo Julytė ir skardžiu balseliu pragydo:
- Mama, mama, mama, ar važiuosim šiandien į parduotuvę?
- Jei buvai gera, klausei auklėtojos ir nesipykai su vaikais, tada važiuosim, - nusišypsojo mama sugavusi prie jos prisiglaudusią ir be perstojo tarškančią dukrą.
- Valio, valio, mes važiuosim į parduotuvę, - pradėjo šokinėti mergaitė, - mes pirksim ledų, šokolado ir guminukų.


Atėjo vakaras. Nuvargusi per dieną mažoji Julytė jau gulėjo savo lovelėje. Šalia jos sėdėjo mama. Nubraukusi nuo dukros kaktos nepaklusnią sruogą moteris pasilenkė ir pabučiavo savo mažąjį aukselį:
- Saldžių sapniukų mažyte, myliu tave labai labai.
- Ir aš tave myliu, - apsivijo rankelėmis mamos kaklą Julytė, - tu tėtukui pasakyk, kad aš ir jį mylių.
- Gerai, būtinai pasakysiu. O dabar miegučio, - mama užgesino šviesą ir pasiuntusi dukrai oro bučinį uždarė mergaitės kambario duris.
Palaukusi, kol nebesigirdės koridoriumi nueinančios mamos žingsnių, Julytė atsisėdo lovoje ir ėmė dairytis.
- Gromai, - tyliai pašaukė mergaitė, - kur tu?
Tačiau kambaryje buvo tylu ir niekas nepasirodė.
- Gromai, ateik, aš turiu tau dovaną, - iš po pagalvės Julytė ištraukė perlenktą piešimo popieriaus lapą.
- Aš apie tave niekam nepasakojau, - penkiametė nebijodama tamsos išsliuogė iš lovos ir basomis nutipenusi prie lango praskleidė užuolaidą, - kur tu?
- Ku-kū! – netikėtai, tiesiai jai prieš nosį, pasirodė ore plevenantis pusiau perregimas, pusmetrio dydžio mergaitės naktinis draugas.
- Žinojau, kad tu ateisi, žinojau, žinojau - apsidžiaugė mergaitė ir net suplojo rankomis.
- Šššš, tyliau, - pridėjęs prie lūpų pirštą Gromas sudraudė įsismarkavusią Julytę, - o dabar marš į lovą.
Mergaitė kaip vijurkas įsliuogė į lovelę, apsiklojo ir laukė, kada tamsoje blausiai spindintis angelas nutūps šalia.
- Na, kažkas apie kažkokią dovaną šnekėjo, - lyg tarp kitko paklausė naktinis svečias.
- Va, - didžiuodamasi priešais save ištiesino perlenktą piešinį Julytė, - čia tu.
- Tikrai, čia aš? – Gromas plevendamas sparneliais pasisukiojo virš mergaitės lovos save apžiūrinėdamas.
- Aišku kad tu, - atsakė į saują prunkšdama Julytė.
- Ačiū tau už dovaną, mano mažoji drauge, - angelas patenkintas patogiai atsigulė ant pagalvės šalia mergaitės. – Na o dabar metas pasakai-nepasakai. Ar ne?
- Laikas, jau laikas, - nekantraudama pasisuko ant šono Julytė, kad matytų savo draugą.
Gromas susidėjo rankas po galva, užkėlė koją ant kojos ir valiūkiškai ją mojuodamas pradėjo pasakoti...


Beje, po nepilnų metų Julytės mama tikrai pagimdė sūnų, kuriam davė Romo vardą. Mergaitė mažuoju broliuku labai džiaugėsi ir didžiavosi. Tačiau nors ir žinojo, kad jam gimus Gromas daugiau nebeateis, vis tiek vakarais liūdėdavo, kol galų gale apsiprato ir jį užmiršo.

2013-05-25 23:47
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-17 09:55
klimbingupthewalls
Yra ir paslaptis, ir vaikiškas pasaulis. Sklandžiai papasakota, nenuobodu. Kliūna auklėtoja ir pabaiga. Ji per silpna lyginant su visa istorija. Nėra balanso.

Vertinu 9.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-12 10:50
St Sebastianas
Paprastas, tačiau įtaigus kūrinėlis. Norėtųsi kažkokių siužeto vingių ar kiek įdomesnės istorijos. Vis dėl to mane papirko mergaitės vaizdavimas. Galbūt todėl, kad panašus personažas dabar bėgioja po kabinetus ir rodo savo piešinius? Už vaikišką vaiką duodu 10 balų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-07 15:25
bibliotekininkė
Vienas iš sėkmingesnių bandymų. Tema – paslaptis, vaikams tekstas ganėtinai suprantamas, intriguojantis ir sklandus. Kūrinio arkliukas – autorės sugebėjimas įsijausti į savo personažų būsenas, kas ir kaip pakeičia veido išraišką, kaip pasako, kaip pažiūri. Visa tai yra labai svarbu, kuriant bendrą pasakojimo nuotaiką, kitaip sakant, rašinio visumą. Juk iš smulkių detalių susidėlioja galutinė mozaika. Kabintis galima prie gramatinių klaidų, į jas reikėjo žiūrėti atidžiau. Tačiau apibendrinant, autorę galima drąsiai pagirti. Vertinimas: 8.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-07 12:50
Lengvai
Mielas pasakojimas be didesnės intrigos vaikams iki 5 metų. Keistas auklėtojos pokalbis su mama. Norėtųsi daugiau detalių apie Gromą, kodėl iš kur, už ką ir panašiai. Bet viskas parašyta lengvai, skaitosi sklandžiai ir smagiai.

7
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-01 11:27
Aurimaz
Visai neblogas pasakojimas, nepaisant klaidelių, susiskaitė lengvai. Vaikams įkandamas. Idėja yra, ir gana nebloga. Tik va į temą vėlgi nepataikyta. Nežinau, kaip jūs ten visi autoriai žiūrėjote į konkurso aprašymą, bet kiekviena tema turėjo papildomas sąlygas. Jų aš čia ir nerandu - tų sąlygų.

7 balai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-28 13:33
Morcelijus Šermukšnis
gNomas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-28 00:10
JurgiTele
Nežiūrint paliktų gramatikos klaidų, tekstukas įdomus. pabaigoje norėjosi "sprogimo", bet šiaip išties vertas dėmesio kūrinys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-26 12:41
Laukinė Obelis
Atrodo, kad autorė labai skubinosi šį kūrinėlį parašyti, turbūt spaudė besibaigiančio konkurso terminai. O gaila, nes pirmasis jos konkursinis buvo kur kas geresnis.

Melsvai gelsvas - užmušk, nesuprantu, kokia tai galėtų būti spalva... Žalsvai melsvas, rausvai pilkšvas - tokias labai paprasta įsivaizduoti, bet melsvai gelsvas? Na, sumaišius tas dvi spalvas, bus žalias. Tikriausiai tai ir reikėjo rašyti: melsvas ir gelsvas - būtų aišku ir suprantama.

Pats veiksmas daugiausia paremtas dialogais, bet jie per daug nieko neatskleidžia. Pirmojoje dalyje matome šiek tiek nesupratingą ir netgi nepagrįstai įžūlią auklėtoją ir mergytę, kuri turi labai didelę paslaptį, kurios visiškai nesaugo. Nelogiška? Ir kam apie tai tiek kalbėti? Nebent būtų norima išsamiai atskleisti veikėjų charakterius. Bet čia gi ne romanas. Jau pirmojoje pastraipoje pasakyta, kad mergaitė turėjo paslaptį. Ir viskas. Taškas. Einam toliau.

Antrojoje dalyje auklėtojos bukaprotiškumas atsiskleidžia visu gražumu. Na, jei autorė būtent šiuo būdu ketino papiktinti skaitytoją, tada jai tikrai pavyko... Kitaip paaiškinti šio teksto gabaliuko prasmės aš nesugebu.

Paskutiniojoje dalyje pateikta kažkas įdomesnio, skanesnis kąsnelis, bet... netikėtai ir nutrūko. O jei būtent čia prasidėtų tikrasis pasakojimas, su fantazijos elementais ir bent šiek tiek intrigos, būtų kur kas įdomiau.
Visą tą didelį teksto gabalą tarp pačios pirmosios kūrinio pastraipos iki paskutiniosios dalies be jokio gailesčio mesčiau lauk - jį galima būtų panaudoti nebent kūriniui apie su vaikais nemokančią elgtis ir visgi darželyje dirbančią moteriškę. O iš to kas liko, įjungus fantaziją, autorei tikrai pavyktų sukurti šaunią istoriją.

Tai va, atleiskit, bet šį kartą mano mintys tokios...

Beje, vardas Gromas - nuostabus!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-26 12:25
Dvasytė
Panašu į tikrą atsitikimą, kurį kartą man papasakojo:))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-26 09:56
Viliutė
čia panašu į pasakojimą apie Karlsoną.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą