Bocmanas Krauzeris pasmuikavęs, papūga
Romma Kaka-2 su gailestinga sesute Mutyte, padainavę duetu, trumpam asipūtė. Bocmanas pabandė ekspermentuoti kartu su joga Radža Makaradža. Kraugeriai uodai, kad juos Pabaliai, pajautę šviežieną apgulė bocmaną Krauzerį. Geras
tūzinas kraujasiurbių uodų sutūpė ant Bocmano plačios, kaip Bulbo nosies. Ji visdėlto šiškišo liežuvį, bet juos staigiai atšoko nuo jo ir tūpė ant nosies kaip pliešrūnai pėsliai, maitvanagiai
virš Nevados dykumos pastebėję šakalų ruja draskančius mažą asiliuką, ar atskridę kaimyno karmoranai virš Kiaulės nugaros Klaipėdos
uosto nuošalėje. Krauzerio nosis paraudo kaip rūšinis pomidoras, vėliau
pasidarė kaip importinė violėtinė slyva. „Bus gangrena“-pagalvojo jis.
Bocmanas neiškentė ir iškšo ležuvį, susuko lėžuvį vamzdeliu, nupūsti pučiamuoju
budu, - nepavyko, nepasiekė, teko bandyti susiurbti siurbiamuoju būdu. Penkis
pavyko. Pajautė burnoje Mac Donalds čipsų skonį, truputi sūrus. Kramto ir
galvoja: „Eurika, -supratau, juk tai tikrai premjiero Andriejo Pipindrėjo
kabineto išrasta ir įdiegtą programos dalis, kaip Lietuvai pažabuoti
Globalistų sukeltai krizinei
isterijai ir atsiduso. Pasirodo žemaitis Gaudutis nemelavo. Bocmanas Krauzeris
prisiminė, kaip jIs, Andrieja Pipindrėja dažnai kartojo lietuviškai ir žemaitiškai,
kad visi suprastų:
- Klausyk, Lietuva, mums rek atsilaikyti tik iki rudens, - iki Bobų
vasaros, bent iki pirmųjų batvinių ar bulviakasio, o tada, -mes parodysim, -
bus viskas laba gera. Patikėkit, tada jau-matysim
šviesą tunelio gale. Išpradžių matysim mažus švytiejimus, o vėliau ne tik-žvakučių
liepsneles, bet skalūninių dujų degančius fakelus. Pagaliau išnyram kaip
unguriai į šviesą. -Lietuvos žmonės, patikėkit, esat labai kantrūs ir drąsūs.
Ačiū už tai, bet dar truputi pakentekit, bus tikrai gera, su malūnsparniais
skraidysim, išmoksim švelniai nusileisti parašiūtais, o jei reikės
nuplaniruosim ir nusileisim kvadrate X, po Zuzanos langais, šokinėsim su
virvutėm, su guminėm timpom, vėliau šokinėsim be jų, kam juos jau bus reikalingos, -
tos timpos. Geriausiai iš paskutinio aukšto, šoksim nuo tiltų po viena, po du
porom, su vaikeliais į šaltą vandenį, ant ledo ir po ledu. Stębinsim naujais,
atrastais iškeliavimo „Topais“ į amžinybę. Stebėsimės, kaip paprasta
virsti skrajūnais Paukščiais, Drugeliais, Angelais, o gal baisiais vaiduoklias,
kad naktimis sapnuotumėtės savo
artimiesiems ir pažįstamiems. Stebinsim visus, kaip paprasta virsti
pirmaisiais naujakuriais Marsiečiais. Andrieja Pipindrėja persigalvojo ir perspėjo, kad gal
dar neskubėkit ir pasidžiaukit, pamatykit kaip Žalgiris skiną pergales,
dainuojam po dviratininkų žygio prie laužų: -Oi lylia oj lylia, -o jei kas, tai būt gera, kad bent
atsimintumėt, kad esat pirmaisiais Marsiečiais, jus, Lietuviai, Žemaiciai,
Sarmatų-Skitų palikonys. gal iš Atlantidos, gal iš Andramedos ūkų atskridę?
Garantuoju, tikrai žinau, kad esam Nuojaus vaikų palikonys. Yra įruodyta
pagal apatinių žandikaulių sukandimą. Laiku pakilę, iš aukštai matysit kaip
yra gražu Lietuvoje, kokie stiprūs, gražūs ir drąsūs žmonės gyvena. Per
anksti pakilę ir pamatę, imsit pavydėti, kad paskubėjot, nepasitarę su
artimaisiais, bent prieš veidrodį su savim būtumėt pasitarę, paskutinių
atvėjų reikėjo kreiptis į Bocmaną Krauzerį, būtų jis griebęs už skvernų, papurtęs ir pasakęs:
- Vejziek, koks mėlynas dangus, ir koks
gyvenimas yra gražus. Jei ne, tai tik tada būtų švelniai pagluostęs, o gal ir trenkęs į „slyvą“: Ką darai? Neskubėk Broli. Dar pabūk,
pasipurtyk. Laukia tavęs vaikai, anūkai. Nepalik jiems vargti vargelį su tokiu paties baisiu palikimu, gal apsigalvosit, nebepirksit bilėtą tik į vieną
pusę, iš kur nebesugrįžtama. Veiziedami iš aukštybių pavydėsit visiems tiems kas taip gražiai gyvena Žemaitijoj, Aukštaitijoj ir Dzukijoj, Suvalkijoj. Tep
bus. -Tarė premjieras Andrieja Pipindrieja, - O kol kas, - pažįskim.
Taip skelbė Andrėja Pipindrėja ir pasirašė. Pasirašė tai pasirašė, nesukim dėl to galvos, geriau pasižvalgykim į taj kas nekelia jokių abėjonių, pažvelkim į gautą informaciją didžiąjame ekrane iš virš Vilniaus miesto skraidančios Šturmano Geležėlės Dušelės. Informacija siunčiama per komoje gulinčio
šturmano Geležėlės inplantuotą smegenyse zondą „Zinger-3“. Profesorius
Ryčiardas, daktarai Senukas Augustinas ir rezidentas Hausas labai stengiasi ir daro viską, kad greičiau sugrąžinti Šturmaną Geležielę į šį pasaulį, o jis neskuba, kad
juos Ramta -drylia ir viskas.. Bocmanas Krauzeris prabraukė
smičium per Stradivarijaus stygą: -Čirkt-čirikt.... Pasižvalgykim kartu, pagal
muziką, su Šturmanu, po 2012 Sausio -1-ios naktinį Vilnių. Vejz, Geležėlės
Dušelė ir mato:
4) Andrius veiz į
oboliuką, / -Veizu, veizu, veiz, /Jurgis veiz į
oboliuką, /-Veizu, veizu, veiz, /Andrius veiz, Jurgis veiz ir
Vytukas su Kęstuku, / Veizu-veizu, veiz. / 5) Raust žanduka pas Andriuka, /
-Raust, raust, raust,
raust, raust, / Raust žanduka pas Jurgiuką, /-Raust, raust, raust, raust
raust, / Pas Andriuką raust, pas Jurgiuką raust, /Pas Vytuką ir Kęstuką žonda
raust, raust, raust, /
Bocmanas Krauzerius išmetė
Stradivarijaus smuiką virš galvos, šis padarė dvigubą salto ir įkrito į
Bocmano platų delną, tarp pirštų;- Čik-čirikt, su smičium per stygą, o papūga
Romma su slaugute Mutyte, pustoniu aukščiau, toliau traukė duetu:
6) Andrus pykst dėl obuoliuko, -
Pykstu, pykstu, pykst, / Jurgis pykst dėl obuoliuko, -Pykstu, pykstu, pykst, /
Andrius pykst, Jurgis pykst, ir Vytukas su Kęstuku, laba, laba pykst. /
Šturmano Geležėlės Dušelė skraido kaip
aitvars su juodvarniais, su žvirbliais virš Vilniaus
miesto ir stebi, ką veikia ištremti iš Rašyk. lt svetainės-restorano jobenražygiai
Komisaras Pasagėlė ir Kamikadzė Gipsis. Mato jis kaip jie darbuojasi išsijuosę,
iki ryto, jiems reika spėti ir atsiskaityti prieš Generalitetą ir prieš
Šturmaną Geležėlę. Šventė negali vėluoti. Lietuvos Savanoriai, Partizanai ir
visų rušių kariomenės daliniai jau žygiavo Rudininku gatve, pro Aušros vartus,
padėkoję Šv. Mergeliai Marijai, gavę palaiminimą tvarkingai dislokavosi
šalutinėse Vilniaus gatvėse, Upės gatvėje, Žvėryne, Antakalnyje. Pylimo ir
Kalvarijų gatvėse, prie Rotušės. Gedimino prospekte, nuo Nepriklausomybės
aikštės iki
Sireikiškių parko iššsidėstė spalvinga, įspūdingai graži, Pasaulio tautų
mugė. Labai spalvingai atrodė Vidurio Europos valstybių palapinės ir
atrakcijonai. Lynais vaikščiojo mokyti ožiai su beždžionėlėm, skraidė
papūgos, vaipėsiKlounai ir Poetai. Vienas kitas matėsi iš Rašyk lt. Jie
skaitė ivairius kalambūrus apie Lietuvos Generalitetą, apie burlaivį
„Baltoji Gulbė-Lietuva“, apie Šturmaną Geležėlę, apie Bocmaną
Krauzerį, apie Kapitoną Jūzapą, apie jūrą ir. apie apie Raseinių Kukutį.
Septynių miestų, septyni falangistų legionai su savais generolais ruošė savo
balsingus karius lemtingam mūšiui. Kai kas šmaikštavo: - Pamatysim ir
paklausysim kaip susikaus grėsmingi Farai- Komisarai su Gėlių ir Žvaigždių
vaikais, su Šarkom vagilėm ir kitokiais keturačių vežimų maršalais ir
generolais. Būgnai tik muša, kviečia ė kovą Šturmano Geležėlės Dušelė
nekreipė daug dėmesio į visą tai, -tai dar tik repeticijos, -svarbiausiai žinoti,
kaip sekasi Komisarui Pasagėlės tanko ekipažui ir pirmam Lietuvos samurajui, -
Kamikadzei Gipsiui. Butent jam tenka šią naktį, atlikti pačią svarbiausią,
smogiamąją operaciją Globolistams iš pasaulinės, jungtinės Masonų ordino
organizacijos Generalinio štabo. Prie Globolistų pagrindinės citadelės Lietuvoje,
Barboros Radvilaitės gatvėje. O kol kas Šturmano Dušelė mato ir klausosi kaip
Bocmanas Krauzeris, papūgą Rommą ir gailėstina
Sesutė Mutytė traukia duetu.
. Tata Andrių, - bars bars,
Tata Jurgį, -bars, bars.
Ir Vytuką ir Kestuką ir Egidijų Tata laba laba bars.
Iškėlė bocmanas Krauzeris abi rankas
ir tyliai padėkojio Radžiai Makaradžiai ir garsiai kreipėsi į aukštį, nežinia į ką, tikriausiai į mus visus:
Gud baj, Sudie, Čiau, Romaaa….


Liudvkas






