rašyk.lt: Kūriniai / Svaigulys / Kur tu?

Spurdi arklys pakinktuose, vežėjas jį plaka, bet ar nuo to jis eina pirmyn? Kas jam padeda? Šieno kupetose įsisukę po tris lakstydavom po lauką. Žirgų ten nebuvo, tik arkliai. Didelė pieva, paskui daug kupetų šieno, tada žaidimai, slėpynės, nuo kitų, nuo savęs... O kas rasdavo? Bėrutis kartais įkišdavo savo prusnas, atmesdavo karčiukus, ir nueidavo tolyn... O Širmis? Pasukdavo uodegą lyg koks senas katinas, pašnopuodavo, trūkčiojo jo šnervės, ir žiūrėdavo. Valandą, dvi tris... Tol kol šiaudų kupeta apgobdavo savo aukso dalelėm. Kvepėjo. Tarsi medumi, šiaudu, ypač naktį, kai užliedavo vėsa.

Tik tiek. Žaidėm, kol suaugom. Tai yra, žaisim, kol suaugsim.

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-30 21:34

Svaigulys

Ačiū už kometarus :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-25 23:37

Gija_

Nebijokit, dėdė Aurimas tik juokauja, jis humaniškas ir nieko nenudobs, tik gąsdina. :D
Bet konflikto trūksta. Ir siužeto. Tad ir Autorius Niekas, ir visi kiti savaip teisūs.
Įtariu, romantizuojat rašymą (žavu), bet siūlau nepamiršti, kad tai ir darbas (rašot, braukot, perrašot, eskizuojat and so on).

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-25 10:58

Aurimaz

Kas tau padeda taip rašyti? Na pasakyk, nudobsiu pagavęs.
Kad proza - tai ne poezija, tu kažkiek atskiri, bet šiaip prozos apibrėžime yra kur kas daugiau. Pavyzdžiui, grafomanijos forma, kai parašomi penki sakiniai, vadinami "Nusišikimu prozos skyriuje". Aš apskritai nerekomenduočiau užsiimti panašiais dalykais, nes jie garantuoja tik kuolus ir kreivus žvilgsnius. Ir nesvarbu, kiek naujokų tave už tai pagirs.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 15:01

Marquise

"Spurdi arklys pakinktuose" -> neskaitant to, kad matyt turėtų būti "spurda", manau geriau tiktų "muistosi" ar "blaškosi", nes kalbant apie tokį stambų gyvųną "spurda" skamba kiek komiškai.

"Kas jam padeda?" -> lieka neaišku, apie arklį, ar apie vežėją kalbama. Taip nėrą sąsajos tarp pirmųjų sakinių ir likusio teksto.

"Šieno kupetose įsisukę po tris lakstydavom po lauką" -> loginė klaida: jei jau herojus šieno kupetoje, sunku suprasti, kaip jis gali lakstyti po lauką.

"pašnopuodavo, trūkčiojo jo šnervės, ir žiūrėdavo" -> kodėl staiga pasikeičia laikas?

Mintis turi žavesio, nostalgijos, bet reiktų sklandesnio išpildymo ir tam tikrų elementų išplėtojimo (tarkim kiek svarbus čia vežėjas ir koks jo ryšys su aprašoma praeitimi, o gal jo išvis nereikia).

I

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 11:22

Lengvai

Daugtaškius braukt, klaustukus braukt ir paskutinę pastraipą irgi braukt.

REikėtų kiek išplėti tekstą, pridedant pasaulį, kontekstą ir panašiai, bet neatskleidžiant visų kortų.

Iki prozos netraukia 1

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 09:26

Autorius Niekas

Tvarkingai sudėliotas, struktūra aiški. Siužetinė linija vedama tiksliai iki pabaigos. Norisi ryškesnio konflikto - kiek atbukina melancholiška nuotaika be sukrėtimo.

Pirmojo žodžio forma keista. Man.

Paskutinę strofą trumpinčiau: nemanykite, kad skaitytojas yra nenuovokus ir nesusipras. Venkite paaiškinimų. Gerbkime vienas kitą. :) Juk turime kontekstą - jis padeda suprasti. Kūrinys įgauna didesnį įtaigumą.

Palikti tik "Suaugsim." naujoje strofoje.

Geras.

4+

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)