Rašyk
Eilės (77849)
Fantastika (2280)
Esė (1536)
Proza (10855)
Vaikams (2678)
Slam (67)
English (1203)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Vieną ankstyvą pavasario rytą į triušiuko Muko namelio duris pasibeldė laiškanešys. Jis mažyliui įteikė voką su užrašu „Triušiukui Mukui. Visiškai slaptai“. Mažasis didžiaausis labai nustebo, paskubomis atplėšė voką ir iš jo išsitraukė ryškiai žalią klevo lapą, kuriame aukso raidėmis buvo parašyta: „Triušiuk, tu privalai kuo greičiau susirasti savo draugę Zefyriukę. Jai tavęs reikia. Ją rasi raganų Žaliaplaukių pilyje. Paskubėk! “
Perskaitęs laišką, triušiukas Mukas labai susijaudino, nes suprato, kad jo geriausiai žaidimų draugei gresia pavojus. Jis buvo girdėjęs, jog raganos Žaliaplaukės yra dvi piktos burtininkės, kurios nemyli nieko išskyrus save. Dar kiti gyvūnai kalbėjo, kad jos grobiančios vaikus arba jų tėvelius, norėdamos juos pakankinti. Matyt, ir Zefyriukę pagrobė norėdamos pasišaipyti ar parodyti, kokios jos blogos.
Neilgai svarstęs triušiukas Mukas pasiėmė kelioninį krepšį. Į jį mažylis įsidėjo duonos, sūrio ir brangiausią savo daiktą – obuolio dydžio auksinį arbūzą, kurį buvo dovanojęs senelis. Viską susikrovė ir iškeliavo gelbėti draugės.
Ėjo jis per devynis kaimus, per septynis miestus, per penkias girias, plaukė per tris upes, kol pagaliau priėjo aukštą Žaliaplaukių raganų pilies tvorą, pastatytą iš spalvingų kaladėlių. Jokių durų ar vartų, pro kuriuos būtų galima įeiti, nebuvo matyti.
- Ką daryti? Kaip aš pateksiu vidun? – pagalvojo triušiukas Mukas.
Liūdnas jis atsisėdo po netoliese žaliuojančiu didžiuliu ąžuolu, kurio šakos buvo plačiai išsikerojusios į visas puses, kad netgi keletas jų sviro tiesiog per tvorą žemyn. Nusiminęs Mukas iš kelioninio krepšio išsitraukė duonos riekelę ir ėmė valgyti, nes buvo labai alkanas. Kur buvus kur nebuvus, prie mažylio prisėlino lapė ir tarė meiliu balseliu:
- Mielasis triušiuk, ar negalėtum ir mane pavaišinti bent trupinėliu gardžios duonelės?
- Žinoma, - nerūpestingai atsakė Mukas. - Gal už tai man pasakysi kaip būtų galima patekti į Žaliaplaukių raganų pilies teritoriją?
- Chi, chi, chi... O tu pažvelk į dangų ir sužinosi, - gudriai sukikeno lapė ir skubiai nubėgo miško tankmėn, duonos riekę pasigriebusi.
Triušiukas Mukas pakėlė galvą ir pamatė ąžuolo šakas, svyrančias per tvorą ir žemyn už jos. Jis greitai susirinko likusį maistą, užsimetė kelionkrepšį ant nugaros ir ėmė šakomis ropštis į medį. Ties ąžuolo viduriu jis atsisėdo ant gana storos šakos, o tada ėmė ropoti tvoros link. Atsargiai nusliuogė žemyn ir atsidūrė raganų Žaliaplaukių pilies teritorijoje. Niekas jo nepastebėjo, nes buvo jau sutemę.
Mukas apsižvalgė aplinkui ir pamatė, jog pilyje stovi dvylika vienas už kitą aukštesnių bokštų. Prie kiekvieno bokšto stovi po šešis grėsmingus sargybinius.
- Vai vai vai,  - sudejavo triušiukas. - Kaip aš dabar sužinosiu, kuriame bokšte uždaryta mano mieloji draugė? Juk aš negaliu net prisiartinti prie tų bokštų – sargybiniai iškart mane sučiups.
Triušiukas susigraudino, prisėdo ant akmenėlio ir ėmė verkti. Kur buvus kur nebuvus prie raudančio mažylio pritipeno pelytė. Jai pagailo Muko ir sako jam:
- Ir ko gi tu verki, mažyli? Ar kas nuskriaudė?
- Ne, atvykau gelbėti savo draugės Zefyriukės, bet matau, kad man nepavyks prasibrauti pro piktuosius sargybinius.
- Nebijok, aš tau padėsiu,  - tarė geraširdė pelytė. – Pavaišink mane gardžiuoju sūriu, kurį turi kelionmaišy. Aš pasistiprinsiu ir tyliai apibėgsiu visus bokštus ir sužinosiu, kuriame yra tavo draugė. Esu labai mažytė, todėl manęs sargybiniai tikrai nepastebės.
Triušiukas sutiko. Pelytė pavalgė ir ėmėsi darbo – nubėgo bokštų link. Maždaug po valandos pelytė grįžo ir pranešė Mukui, kad jo miela draugė yra uždaryta pačiame aukščiausiame bokšte. Ji dar mažyliui patarė eiti tiesiai prie to bokšto ir sargybiniams prisistatyti pilies juokdariu, kurio seserys raganos laukiančios atvykstančio net iš Paryžiaus.
Triušiukas prisiminė turįs senelio dovanotą auksinį arbūzą, todėl nutarė pasinaudoti peliukės patarimu. Jis iš karto išsitraukė arbūzą ir mikliai mėtydamas iš rankos į ranką prisiartino prie sargybinių. Šie pamanė, kad čia tikrai lauktas juokdarys, triušiuką Muką įleido į bokšto vidų.
Vos pateko vidun, Mukas ėmė žvalgytis, kaip jis galėtų nepastebėtas nusigauti iki viršutinio aukšto, kur buvo įkalinta Zefyriukė. Taip besižvalgant, netikėtai iš rūmų šoninių durų pasirodė meškiukas Lokis, vilkįs liokajaus kostiumą.
- Bičiuli Loki, - iš nuostabos ir džiaugsmo sušuko triušiukas. – Čia tu? Pagaliau ir vėl mes susitikome. Štai kur tu buvai dingęs...
- O taip, mielasis Mukai, čia aš – tavo ištikimiausias draugas, - taip pat džiugiai atsakė meškiukas.  – Ką tu čia veiki?
Mukas Lokiui papasakojo, ko čia atvykęs, papasakojo, kaip jam pavykę čia patekti ir, žinoma, paprašė pagalbos išvaduojant jo draugę.  Meškiukas, sužinojęs, kad triušiuko draugė įkalinta jo prižiūrimame bokšte, net pats nustebo. Jis net nenumanė, kad ta nuostabi būtybė, kuri yra uždaryta viršutiniuose aukštuose yra Muko draugė, nes iki tol jis jos niekad nebuvo sutikęs. Lokis nusprendė pagelbėti savo bičiuliui.
Vos atėjus vidurnakčiui, meškiukas iš raganų Žaliaplaukių burtų kambario paėmė nematomą apsiaustą ir burtų lazdelę, kuria atrakinamos visos spynos. Tada Lokis su Muku naudodamiesi lazdele patyliukais užlipo į bokšto viršų, išlaisvino Zefyriukę ir visi, apsigobę stebuklinguoju apsiaustu sargybinių nepastebėti, išsėlino iš pilies.
Kai tik jie priėjo pilies sieną, meškiukas Lokis atvėrė plikomis akimis nepastebimus slaptus vartus.
- Ką gi, keliaukit sveiki, mielieji, - liūdnai tarė Lokis, - o aš liksiu čia, nes toks mano likimas.
- Eime su mumis, Loki!
- Ačiū, bet ne. Man čia patinka. Nors raganos ir garsėja kaip piktos nenaudėlės, bet jos su manimi elgiasi visai neblogai. Jos netgi man už tarnystę atsimoka statinaitėmis pilnomis medaus, kurį aš labai mėgstu.
- O bičiuli, aš tavęs labai ilgėsiuosi – Mukas apsikabino meškiuką Lokį ir jų abiejų akyse suspindo ašaros.
- Loki, štai dovanoju tau šį auksinį arbūzą. Tai brangiausias mano turimas daiktas. Jei kada bus liūdna, palaikyk jį rankose, pašildyk delnuose ir tu pralinksmėsi, nes prisiminsi mane.
Lokis su Muku dar kartą stipriai apsikabino ir atsisveikino. Meškiukas Lokis grįžo pilin, o triušiukas Mukas su drauge Zefyriuke laimingai parkeliavo namo. Mukas visai nesigailėjo padovanojęs Lokiui auksinį arbūzą, nes suprato, kad jo jam daugiau nebeprireiks.

2013-05-22 17:02
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-17 09:24
klimbingupthewalls
Šitas kūrinys vaikams gali patikti, bet man, kaip ir kolegoms, kliūna tam tikros detalės. Manęs neįtikina obuolio dydžio auksinis arbūzas (kodėl jis arbūzas, o ne obuolys, ar tiesiog rutulys? Ar pagalvojate, kiek sveria toks ir kam jį nešiotis? Stebuklingas kažkuo? Senelio dovanotas? Vadinasi, tai verttybė būtent Mukui, o Lokiui taip lengvai atiduodamas, nors jis išduoda draugus ir lieka su piktosiomis burtininkėmis, nes jos Lokį maitina medumi! Ar įsivaizduojate, ko išmoksta vaikas? Kad draugą gali nupirkti kažkas už skanėstus ir tai pateisinama ir dar apdovanojama!) ir tai atrodo be proto pritempta prie konkursinės temos.

Dabar žiūrim į šitus du sakinius:
Niekas jo nepastebėjo, nes buvo jau sutemę.
Mukas apsižvalgė aplinkui ir pamatė, jog pilyje stovi dvylika vienas už kitą aukštesnių bokštų. Prie kiekvieno bokšto stovi po šešis grėsmingus sargybinius.

Nekliūna Jums? Jeigu jau buvo taip sutemę, kad jo niekas nepastebėjo, kaip gi jis sugebėjo vos apsidairęs pamatyti kiek tų bokštų ir sargybinių prie kiekvieno yra? Ir dar kad jie ir grėsmingi? :)

Vertinu 4.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-12 11:16
St Sebastianas
Yra tekę žaisti RPG, kuriame gauni tik tuos daiktus, kurie reikalingi ir yra tik tos durys, pro kurias reikia eiti. Gamemasteriui lengva, o žaidėjui nuobodu. Parašyta pusė velnio, bet istorija - liūdesys.

5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-07 15:06
bibliotekininkė
Jeigu vertintumėme, tik kaip tekstą vaikams: į temą pataikyta, siužetas nesudėtingas, primenantis pasaką, struktūra pakankamai įtaigi – pradžia, plėtotė, pabaiga - gana sėkmingai susietos. Tačiau didžiausia bėda, kad per daug čia viskas paprasta: iš kažkur ateina laiškas, triušiukas sužino; pilyje darbuojasi Lokis, kuris yra būtent Muko draugas, leidžiantis pabėgėliams pasprukti. Net ir pasakose taip nebūna, ir netgi vaikai tai žino. Pasakos visuomet buvo ir bus išminties aruodas. Kiek ten įvairiausių variantų prigalvota, kiek visokių sudėtingų išeičių prirankiota, o pats herojus dėl to ir tampa herojumi, kad tą išeitį galų gale suranda. O čia taip gaunasi, kad tiesiog laimingai susiklosčius aplinkybėms... Ne, neįtikina. Taip nebūna. Sudėtingi dalykai taip lengvai neišsisprendžia. Vertinimas: 0. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-07 12:40
Lengvai
Labai jau pritemptas ir arbūzas ir raganos, vietoj arbūzo galėjo būti moliūgas, cukinija, bulvė ir kas tik nori, o vietoj raganų – varnos, elfai, žmonės... na, manau, supratot.

Intrigos, turinčios pagauti skaitytoją neradau, na keliavo Mukas išvaduot draugės, išvadavo ir? Ogi nieko. Nors skaitosi lengvai, bet istorija per daug nežavi. Beje, žinot dėsnį, kad jeigu scenoje yra pistoletas, jis būtinai turi iššauti? Šitai galioja į abi puses, t.y. jei scenoje pistoleto nėra, jis neturi stebuklingai atsirasti, kai reikia šauti – aš čia apie nei iš šio nei iš to atsiradusį meškiuką.

Bet įsivaizduoju, kad vaikams iki 5 metų pateikta istorija su gražiom iliustracijosm (būtina) būtų visai neprastai skaitoma.

Beje, o laišką kas parašė?

2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-01 11:20
Aurimaz
Primityvi pasaka, parašyta vaikams įkandamu stiliumi, tačiau beskaitant susidaro įspūdis, jog žaidi kažkokį pigų žaidimą. Pagrindinis veikėjas į inventorių susideda tiksliai tuos daiktus, kurių reikės misijai ir patraukia į pasaulį, atrakindamas visus "levelius" iš eilės. Arbūzo paskirtis paaiškėja tik pačioje pabaigoje - pasirodo, su juo ne taip liūdna. Iš pačių raganų liko tik pavadinimai. Veikėjų daug, bet kaip jau minėjau - daugelis jų atlieka durininkų vaidmenį. Visuma dinamiška, bet kiek per mažai logikos visame tame. Visų pirma, taip ir neatsakoma į klausimą, kas atsiuntė Mukui laišką apie tokiose tolybėse išgabentą jo draugę? JAV slaptosios tarnybos? Turint galvoje, kad įveiktas atstumas - tai n upių, n girių, n kaimų ir miestų - nėra jau toks menkas, laiško siuntėjas taip pat turėtų būti gerokai pasikaustęs infos rinkimo srityje. O kadangi tas paslaptingas asmuo netgi išsiuntė laišką ir inicijavo visą pasaką, jam kaip tik reiktų ypatingai atsidėkoti. Tarkim, dviem auksiniais arbūzais.

0 balų
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-28 13:46
Morcelijus Šermukšnis
Kodėl ne VAFLIUKĖS išlaisvinimas? :DDDDDDDDDDD
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-25 18:04
JurgiTele
Ačiū komentatorėms už konstruktyvią kritiką:)
Sutinku, kad kūrinys netobulas kaip ir tas namelis kreivomis sienomis. Kadangi rašydama orientavausi į mažų vaikų (ne paauglių, ne jaunimo, ne suaugusiųjų)kaip potencialių skaitytojų auditoriją, tai istorija ir gavosi artimesnė klasikinei pasakai - kad vaikui būtų paprasta ir nesunku suvokti, kas, kur, kaip ir kodėl vyksta.
Kas dėl arbūzo - tai juk pasaka, o pasakose daiktai įgyja keisčiausius pavidalus. Tad nieko stebėtino, kad arbūzas neatitinka įprastinio įvaizdžio - didelis, sunkus, galbūt našta kam nors kelionės metu. Man norėjosi, jog jis būtų lengvas, nepaprastas, nešantis sėkmę, gėrį :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-24 14:42
irusia
Tikrai neblogai. Bet gal kai kurie veikėjai gali būt kiti arba vardai kitokie, įdomesni, bet tai jums spręsti.O pati istorija simpatiška, gal pabaigoje kai kas nevisai pagrįsta ar aišku. Kodėl arbūzo nebereikės? Kodėl jis pataisys nuotaiką? Gal kai kur trafaretiški sakiniai, bet gal tai nėra didelė ,,bėda"... Mielas pasakojimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-23 17:33
Laukinė Obelis
Smagiai skaitosi. Pilnas fantazijos ir gerumo pasakojimas. Tikrai neblogai! Šauniai.
Va, pagyriau keturis kartus. :) O dabar šiek tiek pakritikuosiu.
Na, visų pirma, norėčiau paklausti, ar tikrai išpildytos sąlygos. Kelionė su arbūzu yra, nors ir šiek tiek nenatūraliai pritempta (apie tai dar vėliau). Bet ar yra tie papildomi elementai? Du vaikai - jei žvėriukų jauniklius laikysime vaikais, tai gal ir taip. Arba dvi raganos - jei darysime prielaidą, kad pakanka raganų pilies, nors pačios raganos veiksme nedalyvauja, tada gal irgi taip. Arba šluota ir šalikas - to tai tikrai nėra. Na, bet čia, mano manymu, ne patys reikšmingiausi dalykai.

Kūrinio žanras - gana netoli klasikinės pasakos: su blogiečiu/piktadariu, su trim pasikartojimais, trim kliūtim, trim geradėjais ir gėrio pergale. Tačiau iki nepriekaištingo formulės išpildymo šiek tiek trūksta, visai nedaug, o tai, mano manymu, ir yra didžiausia blogybė. Namas statytas pagal brėžinius, bet jis klišas. Mano patarimas būtų arba griežčiau suveržti rėmus, arba visiškai jų atsisakyti. Europietiškos pasakos yra konstruojamos labai griežtai. Bet juk pasakos nebūtinai turi laikytis klasikinio trafareto. Paskaitykite pasakas iš Vidurinės Azijos, Tolimųjų Rytų, Afrikos ir pamatysite, kad jos gali būti visai kitokios. Ir čia galima buvo taip pasielgti, atsisakant to mums įprasto rėmo.

Dar žadėjau kai ką pasakyti apie arbūzą. Na, gal tai labai asmeniška, tad nebūtina per daug sureikšminti, bet man arbūzas asocijuojasi būtent su dydžiu ir spalva, todėl niekaip nepavyksta įsivaizduoti mažo auksinio arbūziuko, nors tu ką. Tas pats, kas įsivaizduoti žirafą be ilgo kaklo arba dramblį be straublio. Siūlyčiau šį elementą pergalvoti. Bet, kaip sakau, tai tik mano asmeninės asociacijos.

Ir pabaigai dar kartą pagirsiu. Manau, vaikams, kurie ne tokie, kaip mes, suaugę, ir visokiausių teorijų nepaiso, šis kūrinėlis turėtų patikti.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-23 12:57
ledii
Graži, paprasta pasakaitė vaikams prieš miegą :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 22:53
JurgiTele
Viliute, pasaka nutyli, koks tai gyvūnas ir kas toji Zefyriukė, tačiau kiekvienas mažasis skaitytojas, manau, greičiausiai taip pat spėtų, jog tai triušiukė :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 22:34
Viliutė
Neaišku buvo ,kas ta žaidimų draugė Zefyriukė? Ar triušytė?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą