pavadinimo sugalvoti nepavyko

Atsisakau tavęs nes atsispirti Tau nesugebu
Brendu rugių laukais
Nepajėgiu paklausti kaip laikais
O ir kodėl šįkart degei susitikimo noru
Nes tavimi kvėpuot gaiviau nei oru
Žinau  ko noriu
Gal ryt poryt  bet ne į rojų
Širdim kvėpuoju  sau meluoju
Aš likimu tikėti nebenoriu
Negelbėjau tavęs  kuomet skendai
Juk nežinojau  kad vyko veiksmas nors paraleliai
tačiau rimtai
Ir  pasirodo  tau buvo sumauta diena
Ir aš vienintelis buvau linksma gaida
O ir atsisakyti paprasta kaip niekada
Ir vėl aš popieriuj paišau mintis
Taip paprasčiau  skausmas išskris
Liks išmintis ir šypsena veidą draskys
Taip paprasta šypsotis kai jauti tu nieko
Ir atsikandi vėl kąsnelį sniego
O tu sakai gal einam miego
O gal vis gi pabūkime nakty
Su rūbais bet vis tiek nuogi
Mes žiūrime į mėnesieną pro nešvarų langą
Gal dar ledų  kavos  gal tango
Galbūt galiu prieit arčiau
Aš tavo širdį plakančią savim stimuliavau
Pasižiūrėki į akis
žavus šios sielos spindesys
Ir vėl gyvenimas melodija pasklis
Kodėl iš kart tu nesakei
Kad tavo sieloje vieni stiklai
Turiu aš tobulų klijų
Pati naudoju ir tikiu
Išmeskim lauk ir kurkim viziją mes iš pradžių
Stereotipais juk gyvenimo nesulipdysi
Šituo keliu tik slysi krisi
nes paprasčiausiai galimybių nematysi
jų atsisakysi
Įsijaučiau į vaidmenį moralės
Reabilitacijai nereikia tuščios salės
Aš netikiu melu nes realybėje taip pat skaudu
Per daug ketinimų
per daug klaidų
Ir žodžio myliu aš ištarti paprasčiausiai negaliu
Nes netikiu kad atsiras žmonių
kuriems su trūkumais savais tinku
Alsuoju egoistišku gyvenimu
Ir riterių kardais aš randus sielos naikinu
Jau patikėjau  kad bus palanku
O pasirodo per naivu  kad būtų nesunku
Savim labiau tikiu
nes aplinkiniai linkę kirpti man nagus peiliu
Manai  jog tau vienam sunku
O ar paklausei kodėl einu šituo keliu
Kodėl pabėgau aš nuo artimųjų  nuo draugų
Ir dar kol kas sugrįžt neketinu
Nes mėgstu sunkų kelią daug labiau
nei eiti įprastu žingsniu
Tu mielas
Jau pavargau  tad aš skrendu
O gal kartu