Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Drakonas buvo labai senas. Sena buvo ir pagrobtoji princesė, vargu ar betinkanti į svajonių nuotakas. Senas buvo pats pasaulis, kuriame drakonų era ėjo į pabaigą.
Gal todėl abu nebesistebėjo, kad urvas dvelkia pelėsiais. Drakonas nustojo gėdytis hemorojaus, žilstančių plaukelių aplink šnerves ir apmusijusių žvynų. Princesė ramiai stebėdavo dar vieną veide atsiradusią raukšlelę ir jau neslėpė progresuojančios trumparegystės.
Lietingais vakarais jiedu kalbėdavosi apie skaudančius sąnarius, virškinimą gerinančias žoleles, saulėlydžius ar apie kokį apačioje, miške, matytą kaimietį. Princesė skųsdavosi skersvėju; drakonas atkišdavo pakasyti kairįjį šoną. Katile jaukiai burbuliuodavo vakarienė.
O laikas tekėjo kažkur pro šalį — tik jo ratilai pasiekdavo pelėsiais atsiduodantį urvą. Kartais, įstrigę voratinkliuose, taip ir likdavo ten...
— Dar ne taip seniai buvau nuostabiausia nuotaka... — atsidusdavo princesė, megzdama urvo bičiuliui n-tąją liemenę.
— Keista — jau porą dešimtmečių nemačiau nė vieno drakono... Ir vėjas keičiasi, taigi, — susimąstydavo senolis.
Tada jie truputį patylėdavo. O paskui šiek tiek paskaitydavo — dažniausiai poezijos, tik tos, kuri gražiai rimuojasi ir žodžiai tokie paprasti, kad nestringa gerklėje — ir užsnūsdavo: ji — savo girgždančioje supamojoje kėdėje, jis — ant gauruoto kilimo prie židinio. Kartais vakarienė prisvildavo...

... Gelbėtojas urve atsirado taip netikėtai, tarsi jį vėjas būtų atpūtęs. Dailiai sudėtas, bet jau nebe pirmos jaunystės žmogėnas, nusitvėręs lazerinį kardą, atstatė į priekį dešinę koją ir, grėsmingai pakratęs barzdą, keistai nesiderinančią prie neperšaunamo-kandamo-duriamo kostiumo, pareiškė:
— Stok į kovą, o drakone! Atėjau išgelbėti princesės...
„Gelbėjamoji“, blizginusi sidabrinius šaukštelius, iš netikėtumo krūptelėjo ir nuraudo lyg vyšnia. Drebančia ranka siekė akinių.
— Miškini šventas, negi mokesčių rinkėjas? Surado...
Drakonas, praplėšęs užmiegotas akis, susiraukė — lazerinio kardo švytėjimas vertė ašaroti. O garsiai šūkaujanti žmogysta, nors ir nepanaši į karžygį vaduotoją, grėsmingai žengtelėjo artyn. Akimirką pasirodė, kad grįžo senieji laikai ir papročiai.
— Ahm?.. — riaugtelėjo senasis ir susigėdęs paraudo — dar labiau nei princesė.
— Na, judinkis, apkerpėjęs kelme, — paragino žmogėnas, mostelėdamas kardu. — Neturiu kada su tavim terliotis, vakare privalau būti svarbiame pasitarime... Pirmyn, o žvėrie, kaukimės vyriškai! O tada princesė...
Šioji kaip tik sugraibė akinius — rado kažkur po stalu — ir išvydo, kad atvykėlio barzda ir kardas labai karžygiški. O visa kita...
„— Turbūt atėjęs gelbėti manęs drąsuolis irgi turėtų atsiduoti pelėsiais... “ — niūriai pamanė.
Garsiai tepasakė:
— Prieš įeinant turėjote bent pasibelsti. Taip nemandagu!
Žmogėnas įdėmiai ją apžiūrinėjo. Nuo galvos iki kojų pirštų galiukų. Tada išsišiepė.
— Jūs gerai išsilaikiusi. Siūlyčiau tapti mano žmona — po to, kai jus išgelbėsiu. Žinote, aš natūralistas — nenoriu klonuotis, nenoriu vaikų iš mėgintuvėlio... Juk jūs dar galėsit gimdyti?
Urve tvyrojo tyla. Tik voratinklis minkštai šleptelėjo žemėn — tarsi būtų netalaikęs didžiulio laiko gūsio įsiveržimo.
— Iš kur tu, karžygio parodija? — pasiteiravo drakonas, dirsčiodamas į kardą.
— Iš miesto, žinoma. Didžiulio ir modernaus, na, bet neturiu kada aiškinti. Jūs gal senokai nebuvot ten, apačioj. Kaimiečiai, iš kurių grobiate avis, man papasakojo apie paskutinį drakoną. Ir paskutinę princesę. Iš pradžių net nepatikėjau: kaimiečiai tokie jau yra, kai kurie dar miškiniais tiki...
— Paskutinis drakonas?...
— O taip. Unikalus egzempliorius NAARTC (Nacionalinis Archaiškų Anomalijų ir Reliktų Tyrimų Centras). Praleidau ištisas savaites ten, kaupdamas duomenis apie drakonų elgesio ypatumus, karžygius ir princeses... Įsirašiau į atmintį daugybę šio ir ano — dėl to teko laikinai ištrinti kai kurias kitas žinias, na, bet tai įprastas procesas. Man buvo smalsu savo akimis pamatyti tikrą drakoną ir princesę — o, princesę aš nusprendžiau vesti — ir reklama... Aš netgi užsiauginau barzdą, kokią turi nešioti karžygys!
Atėjūnas atsiduso.
— O kam tau... paskutinė princesė?
— Na, tai... Hmmm... Kaip senose hologramose... Man iš tiesų patinka princesės. Ir jų genai būna geri. Miestui kartais trūksta tikrai gerų genų... —staiga jis sutriko, lyg būtų padaręs ką neleistino: "senos hologramos" nuskambėjo per daug svajingai.
Princesė susimąsčiusi glamžė prijuostę. Truputį neryžtingai.
Gelbėtojas staiga sukruto:
— Na, drakone! Aš turėčiau tave...
Urvo gyventojai susižvalgė. Drakonas klausiamai kilstelėjo antakius; princesė atsiduso — atodūsis, rodos, truko amžinybę — ir papurtė galvą.
Drakonas buvo senas. Ir pasaulis buvo senas, bet taisyklės išliko tos pačios: drakonui, net paskutiniam, reikėjo tikro karžygio. Buvo dalykų, kurių negalėjo numatyti net NAARTC. Drakonų žvynai nuo hemorojaus ir senatvės dar labiau sukietėja, o šio reiškinio pasekmės, remiantis egzistuojančiais logikos dėsniais, lemia visišką nesėkmę karžygiui...
Atvykėlis prakaitavo ir niekaip nesuprato dviejų dalykų: kas nutiko lazeriniam kardui ir... pasauliui, kuriame turintis informaciją gaudavo viską. Jis nebuvo labai drąsus, jis tik norėjo... Galbūt netgi svajojo... Drakonas išsižiojo — nebeliko nieko kito, kaip tik nualpti. Už nugaros vėl tyliai šleptelėjo krintąs voratinklis.
— Hm, hm, — pasakė drakonas, tankiai mirksėdamas.
Paskutinis drakonas.
Kairįjį sparną traukė mėšlungis. O dar reikės nuboginti žemyn tą žmogėną, juk nepaliksi čia...
— Nepamiršk šaliko, — priminė princesė.
Didelės drakono akys tyrinėjo jos veidą. Keisti gi tie žmonės...
— O juk tu galėjai... Aš nebūčiau...
Moteris kilstelėjo smakrą. Išdidžiai, kaip ir pridera karališko kraujo atstovei.
— Nenoriu kaip jie. Aš princesė.
Ir nusisuko. Drakonas išgirdo šnabždesį:
— Paskutiniams... nėra vietos ten...
Senas pavargęs drakonas atsiduso ir patraukė link išėjimo iš urvo. Ant karžygio iš miesto barzdos nusileido voratinklio draiskana.

Daugiau vaduotojų nebuvo. Drakonas ir princesė sėdėdavo prie židinio, klausydamiesi iš atvykėlio — o gal jis tebuvo sapnas, atklydęs į šią pelėsiais dvelkiančią realybę? — „pasiskolinto“ radijo, kalbėdami apie orą, skaudančius sąnarius ir poeziją iš senų gerų laikų. O laikas slinko pro šalį, ir tik kartais užsukdavo į urvą. Ten ir pasilikdavo, įstrigęs voratinkliuose, nedrumsdamas paskutiniųjų ramybės.
Pasibaigus drakonų erai, miestas atėjo į miškus, pas kaimiečius ir miškinius, kurių  laikas taip pat nenumaldomai tirpo. Paskui, praėjus dar keletui dešimtmečių, miestas pasikėsino į urvą. Tačiau rado jame tik vėjų nugludintus kaulus ir žvynus bei švelniai siūbuojančius apipelijusius voratinklius. Ir radijo aparato liekanas.

Pliktelėjęs pagyvenęs archeologas nuo sapnų pupelių, naujojo amžiaus narkotiko, papilkėjusiu veidu įrašė NAARTC‘o duomenų bazėje: „Drakonų nebuvo. O jei ir buvo — jie tikrai nesiklausė radijo. Prie moters griaučių rastas keistas daiktas, vadintas karūna. Tikėtina, kad ji buvo gana svarbus asmuo primityviojo amžiaus visuomenėje. Griaučiai restauruojami ir bus patalpinti Senosios Žmonijos Raidos Muziejuje. “
„— Galbūt dar reikėtų pasidomėti radijo atsiradimo urve istorija... — nusižiovavo, —  Girdėjau, APPSGC (Atminties Perrašymo ir Psichinių Sutrikimų Gydymo Centre) buvo toks egzempliorius, paistęs apie drakonus... O gal ir ne. Pagaliau koks skirtumas... “
Ir, nurijęs pietų piliulę (per tą laiką apsisprendė, jog drakonų vis dėlto nebuvo), užsisakė bilietą į saulėtąją Maljorkiiją, skriejančią kitam Paukščių Tako pakrašty, o galbūt ir kitoje sistemoje — jis nesidomėjo astronomija. Kaip ir drakonais.

O pasaulis buvo labai senas. Laikas draskė voratinklius. Ir žmogaus era ėjo į pabaigą.
2003-12-01 21:31
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 43 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-15 10:57
Sauleta naktis
nagi puikus tekstAS
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-18 18:53
kondensofkė
nerealiai:) toks tikras fantastinis apsakymas
ir mielas
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-26 08:36
371110
geras, nors tema nėra nauja apie nepavojinguosius drakonus, bet įpintas naujųjų laikų efektas, taigi, gan smagiai ir meistriškai surišta
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2005-03-08 20:38
Amarito
Geras. 5. Nu va tokius kūrinukus geriausia skaityt, net negalvoji apie stiliaus, gramatikos, logines klaidas, ar šiaip kokius kūrinį gadinančias detales, nes jų nėra. Vienas malonumas skaityt. Į mėgstamiausius :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-28 17:37
Miegapiale
Grazi pasaka :)
Ir gan neiprasta :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-21 13:38
sudas
liabai mielas..
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-14 12:51
KNX
KNX
visai faina.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-12 13:53
Haldir
Verkia verkia :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-12 12:09
Weird Star
Manau, drakonas ir princesė būtų sužavėti tokiu dėmesiu, ir gal net nubrauktų vieną kitą ašarą;)Nors drakonai ir neverkia (oficialiai) ;)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-12 08:27
lyra
Šauniai. Nuostabu. Mėgst.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-11 21:31
Piew
šypt. šiltas, ramus... jaukiai drakoniškas. gerumas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-11 15:07
šoku
Super:) ..ką daugiau... :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-11 03:03
Iglu
zinai kas keisciausia? visa laika kai skaiciau, aglvojau kad ta kuriuka rase koks vaikinas..
cia tik siaip. nes bet kuriuo atvieju nesvarbu.
o darbas geras..
patiko:)
ypac voratinkliai..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-11 02:18
INRI
kažkas nepaprasto... privertei pakeisti, šiaip gana skeptišką, nuomonę apie fantastikos kūrinius...
unreal darbas... /////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-10 18:27
bloodless
/////
į mėgstamiausius..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-10 16:44
Haldir
/me kukliu manymu sitas kurinys geriausias ir si menesi ir praeita ir dar praeita... kad daugiau tokiu. :]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-10 11:20
Paslaptingas vargshas
aaaaaaaaa...!!!
Nuostabus kurinis!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-09 01:19
mmmm
Jo, ką čia ir bepridursi - l. gerai. Nedaug čia tokių...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-08 09:09
puikioji
geras geras , nerealus ! /////
nuostabus
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-01-07 20:16
last action hero
aplodismentai. prieskoniai parinkti teisingai ir tiksliai. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
1 2
[iš viso: 33]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą