Skersas

- Nu, nevykėli, net mirt garbingai nesugebi...
Šypsokis, juokis, juokis iš manęs, juk tai TU miršti.
Dar gal verkt pradėsi?
Inkšti kaip mergytė... Nevykėlis...
Dusk tu greičiau, erzini mane, reikia pribaigt...
Ne! Kankinkis, šiandien aš geras, leidžiu tau bent pasistengt garbingai nudvėst, tai naudokis ir kentėk... Kentėk kaip tikras vyras kaip tikras kovotojas!
Šaunuolis... Atrodo akys sužibo, ar čia iš neapykantos? Nu nors tiek tesugebi... Nevykėlis...
Verki?! Verki nevykėli? Ko tau verkt, šypsokis, juk po kelių minučių pasaulyje vienu nevykėliu mažiau liks... Melskis, mirk kaip vyras, gal kitam gyvenime pavyks tarakonu atgimt...
Iškruvinai batą!!! Valyk, kol rankas pajudini, purvas ant batų geriau nei tokio kaip tu kraujas...
SAKAU MIRK IŠDIDŽIAI!!! Neturėsiu kur akių padėt, kai visi sužinos, kad tokį nevykėlį užmušiau...
Tai tu pagaliau mirsi ar ne, ko kabiniesi į gyvenimą, juk vis vien tu jo nevertas, butum bent kokiu parazitu gimęs... Nors tokiu ir gimei...

  Gulintįsis atsidūsta ir išleidžia kruvina, aimanom persunktą kvapą...
  Žmogui, stovinčiam šalia lavono nurieda kruvina ašara, jis žemai nusilenkia mirusiąjam ir iškasęs dubę, jį palaidoja... po ąžuolu...