Ji ėjo miesto
Gatvėmis,
Šypsodamasi kiekvienam praeiviui,
Nors širdis jos
Plyšo iš skausmo
Ir kūno ertmė -
Vadinama siela
Apsipilinėjo krauju.
Tačiau mergaitė slėpė
Savo jausmus nuo
Spoksančių į ją
Akių,
Nenorėjo pasiduot,
Jai nereikejo paguodos
Ėjo ir šypsojosi…
Akliem praeiviam,
Nematantiem jos skausmo.