Tyra grožis

Aš išgirdau balsus, kurie tyliai šnabždėjo mantras apie pasaulio sukūrimo pradžią ir piramidžių papėdžių tylą.
Tie buvo žmonės tvirtai nuaugę iš stuomens.
Vasaromis jie keliaudavo į tolimus kraštus, susitikti su Marija.
Marija buvo tamsių paakių ir raudonų skruostų devyniolikmetė studentė iš Rietavo.
Ji jiems įjungdavo valią, kad grįžę galėtų susitikti su savimi.
Kuomet pakalnutės pražysdavo ir liūlynai pažaliuodavo jie susukdavo naują planą kaip nukakti kuo brangesnėn vieton, turint omeny ne brangumą, o jos turinio turtingumą.
Bet girdėdamas tuos balsus aš visiškai ritausi tolyn.
Mano kojos buvo pririštos prie važiuojančio karučio pilnu kone tona sveriančio žvyro kaupu, mat mane kažkokie vaikėzai atrado girtą, be sąmonės, prie kaimo pašto kiemelio ir nusprendė šitaip piktai papokštauti su mano asmeniniu kūnu.
Aš jais visiškai nebuvau pasiruošęs patikėti.
Tas jų žaidimas su manimi mane patį nustelbė ir mano balsą ir kasdieninius planus apie paprastą buitį, tik nesuvokiau ar jiems iš tikrųjų tai patiko, nes rodės jų šypsenos, mane tempiant nuo šlaito žemyn, buvo visiškai apgailėtinos.
Vis dėl to likau nuošaly ir savo mintį sutelkiau į dangaus raibulius.
Pernakt išlijo visas savaitės kauptas lietus ir dabar nuostabiai atsivėrė vasariškas dangaus lakštas su savo išsidraikiusiais baltais debesėliais, o aš vis ritaus tą trumpą akimirką nuo kalvos žemyn, kur jau laukė kitas etapas ir kitos emocijos.
Deja, tik grįžęs namo prisiminiau Mariją.
Rodės tūkstantį metų jos veido šlakų nemačiau, o gal ji dabar grimuojasi kiekvieną dieną ir visokie vyrai mano, jog jos niekas nematė šlykščios paauglės su gumike šokdynės.
Nuo to atsitikimo su karučiu balsai iš kosmoso pasaulio nesiliauja persekioti.
Sako man tokius keistus dalykus, pavyzdžiui: sugalvok norą, bus jis išpildytas, sugalvok sekantį ir mes atimsime pirmąjį. Man tokios jų šnekos dažniausiai kelia labai neigiamas emocijas, todėl be galo norių jais atsikratyti.
Man iš tikrųjų labai negerai su galva.
Joje neberandu savo ritmo.
Mano giminės medis nutrūksta kaskart ties tokiais mulkiais kaip aš.
Išeinu iš proto ir balsai nutyla.
Karučio gyvenime nebepaimsiu į rankas ir net pažvelgti nesinorės matyt, o su galva tai reiks matyt operuot.
Šimtą litų galėčiau skirti jauniesiems Lietuvos operatoriams, kad filmuotų ir tiesiogiai transliuotų į Lietuvą mano galvos operaciją.
Kaip sutepa mano rankas jodu, suleidžia migdomųjų, amfetamino, metamfetamino, morfijaus ir visokių kitokių tipo medicininių kliedesių, mane užmigdo, nuskuta plaukus, ten vėl užtepa to smirdančio jodo ir suleidžia savo chirurginius nagus į mano blaivų orientuotą trijų dimensijų suvokimo protą.
O visi žmonės žiūri ir apsivemia.
Norėčiau kad šitą transliuotų ne tik Lietuvon, bet ir į visą Europą, su titrais visom pasaulio kalbom ir HD kokybe.
Tegu nevems mano skriaudėjai pamatę kaip šį kart pats iš savęs dedu gėdingą personažą, žinodamas, jog visiems pasaulyje bus aiškios mano bėdos.
Padaryčiau bet ką, kad tik sugrįžtų šviesa į mano žemę.
Žaidimas - tik iki kaukolės žaidimas, o toliau jau sunki kelionė per aštriabriaunes uolas.
Įsiklausau vėl į tylą ir sugrįžtu pas tave Marija.