Rašyk
Eilės (78156)
Fantastika (2307)
Esė (1554)
Proza (10911)
Vaikams (2714)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (370)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 37 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Toli nuo Saulės sistemos, Galopono galaktikoje, sukosi planeta, kuri buvo Kabolos Tarpgalatinės Imperijos sostinė. Planeta buvo apsupta milžiniškų cigaro formą ir tamsių kaip naktis laivų. Jie saugojo planetos ramybę.
Salė, kurioje posėdžiavo kabolai, buvo tuščia. Durys sienoje prasivėrė ir į tuščią salę įplaukė auksinis sostas. Iš pradžių nieko nebuvo matyti, nes sostą dengė balti dūmai. Kai dūmai prasisklaidė soste sėdėjo būtybė. Tai buvo Imperatorius. Taip nusprendė Kabolos Imperijos Vyresniųjų taryba. Netrukus ėmė darinėtis durys sienose ir į salę vienas po kito įplaukė sidabrinės kabinos. Iš kabinų išėjo kabolai. Apsirengę juodais auksu žėrinčiais apdarais prie Imperatoriaus sosto stovėjo Imperijos saugumo šefas, Vyriausiasis kariuomenės vadas ir Priklausomų teritorijų departamento direktorius.
-  Dar niekada, - pašiaušęs plunksnas į susirinkusius kreipėsi Imperatorius, - nepatyriau tokio pažeminimo. Žmonės sunaikino visus pagrindinius kupolus. Žemė partizanų rankose. Žmogiūkščiams to dar negana. Jie, padedami priešiškų rasių, kursto Imperijos tautas sukilti. Žmonės nori suskaldyti Imperiją ir paversti Galaktiką mūšio lauku.
-  Jūsų šviesybė... - bandė prabilti Priklausomų teritorijų departamento direktorius
Imperatoriaus plunksnos ėmė virpėti. Priklausomų teritorijų departamento direktorius ėmė jaudintis, kai išvydo išpuoselėtus Imperatoriaus kojų nagus. Vienu vieninteliu smūgiu valdovas galėjo perrėžti gerklę pavaldiniui. Direktorius šiek tiek nusiramino, nes Imperatorius paslėpė raumeningas kojas plunksnose.
-  Imperijos saugumo šefe, - Imperatorius nukreipė aštrų žvilgsnį į pavaldinį, - tu mane nuvylei.
-  Jūsų Prakilnybė, - atstatydamas neapsaugotą kaklą prabilo Imperijos saugumo šefas, - mes padarėme didžiausią klaidą įsiverždami į Saulės sistemą. Mes susidūrėme su rase, kuri moka ir gali kariauti. Mes atsidūrėme ant baisios krizės slenksčio. Žmonės sugriaus Imperiją iš vidaus.
Imperijos saugumo šefo likimas buvo nulemtas. Valdovas nemėgo tų, kurie jį kritikavo. Saugumo šefas krito negyvas. Jam buvo perrėžta gerklė. Imperatorius paslėpė kruvinas kojas po plunksnomis. Negyvą kūną išnešė sargybiniai.
-  Mes nutarėme, - žaibuodamas akimis Imperatorius kreipėsi į susirinkusiuosius, - siųsti į Saulės sistemą „ Geležinį kumštį“. Mes sunaikinsime pasipriešinimą. Mes vadovausime baudžiamajam laivynui.
„Geležinis kumštis“, kuriam vadovavo Imperatorius, paliko dislokavimo vietą ir išskrido iš savo bazės. Prie „Geležinio kumščio“ turėjo prisijungti iš Kargono planetos išskridęs žvalgybinis laivas, kuriam vadovavo Imperatorius sūnus. Po dviejų dienų susitikę netolo Centauro Betos, šie dideli laivai toliau keliavo kartu. Tarpgalaktinė Kabolos Imperija skubėjo į Žemę.
                                        xxx
Žmonės – vieninteliai, kurie pasipriešino kabolams. Gandai apie žmonių karingumą pasiekė atokiausius Visatos pakraščius. Nedideliame žemės lopinėlyje nusileido mažas, neišvaizdus ir be jokių atpažinimo ženklų laivelis. Iš laivelio išlipo keturi žvynuoti, neproporcingai ilgais nagais, didelėmis akimis ir smulkiais veidais ateiviai.  Jie buvo iš Partonos sistemos, kurią valdė Kabolos Imperija. Nežemiškos rasės sutvėrimai atvyko į Žemę sudaryti sąjungą su žmonėmis. Nespėję žengti ne žingsnio ateiviai buvo apsupti. Grėsmingi ginklai buvo nutaikyti į „veidus“. Partonai pakėlė neproporcingai ilgas rankas ir tarė:
-  Mes privalome susitikti su Jūsų vadu.
„Palydėkite juos į bunkerį“. - Vieno kario ausinėse pasigirdo vado balsas.
Ateiviai buvo palydėti į bunkerį. Vadas pasiūlė jiems kėdes. Jie atsisėdo. Į žmogų žvelgė keturi išsišiepę snukiai, keturios poros akių tyrinėjo žmones. Tylą nutraukė vadas.
-  Manau, kad atskridote ne į mane paspoksoti.
-  Mes privalome įspėti, kad į Žemę skrenda kabolų karinis laivynas
-  Nesujaudinkite, jei jie išdris kišti nosis ten kur nereikia, bus nugalėti. Mes...
-  Jūs nesuprantate. - iš vietos pakilo ateivis ir nerangiai ėmė  vaikščioti po bunkerį. Jis jaudinosi ir jo oda keitė spalvą. Pirmą kartą Jūs nugalėjote, nes kabolai buvo nepasiruošę partizaniniam karui. Antrą kartą tokios klaidos jie nedarys. Daug gausesnės ir geriau ginkluotos pajėgos puls Žemę.
-  Nusiraminkite. - duodamas stiklinę vandens. Kodėl atskridote pas mus?
-  Pranašystė skelbia, kad gims rasė, kuri sugebės įveikti senąsias Imperijas. Mes manome, kad Jūs ir esate ta rasė, kuri sugriaus nusistovėjusią tvarką.
-  Jūs norite, kad žmonės vienu vieni kovotų su kabolais?
Stodamas iš vietos ir gestikuliuodamas neproporcingai ilgais pirštais partonas įjungė holografinį projektorių.
-  Kabolos Tarpgalaktinė Imperija yra Galaktikos centre. Tai pati didžiausia ir galingiausia Imperija Galaktikoje. Šiaurėje yra Palokoko Imperija, kuri konkuruoja su Kabolos Imperija; šiaurės rytuose yra nedidelė neutrali žemė, kuri skiria Tarpgalatinę kabolos Imperiją nuo Šatojo Tarpgalatinės Imperijos. Imperijos pietuose driekėsi Didžiojo Spiečiaus žemės – tai teritorija dėl kurios konkuruoja Kabolos, Paloloko ir Šatojo Imperijos; rytuose – Nepriklausomų sistemų sąjunga. Mes norime, kad Jūs vyktumėte su manimi ir susitiktumėte su Sąjungos vadovais.
„Vade,  - ausinėse pasigirdo kareivio balsas, - nusileido dar vienas neatpažintas laivas. Ką daryti? “
-  Gerbiamieji, negaliu vykti su Jumis. Turime deramai sutikti kabolus. Galbūt, kai nugalėsime Imperijos karinį laivyną, tada nuvyksime susitikti su Sąjungos vadais.
-  Jūs nesulauksite kito ryto, - nusiminęs sumurmėjo ateivis.  Mes norėjome suteikti šansą, o Jūs nesutikote.
Nežemiškos rasės atstovai, lydimi žmonių, išėjo iš bunkerio.
-  HAMONAI... - panikos kupinu balsu suriko partonas.
Žmonės nespėjo sulaikyti įsiaudrinusių padarų, o jie jau dūmė prie savo laivelio. Laivelis šoktelėjo ir nuskrido prie neseniai nusileidusio laivo. Partonai apleido ugnį.
-  Ką jie daro? – sumurmėjo vadas. Vietoj to, kad kovotų su kabolais, jie kovoja tarpusavyje.
-  Žiūrėkite, - sušuko kareivis, - dar vienas laivas.
Laivas nusileido. Trapas atsivėrė ir link žmonių pasileido nežemiškos rasės atstovas.
-  MANE ATSIUNTĖ NEPRIKLAUSOMŲ SISTEMŲ SĄJUNGOS VADOVAI. PRIVALOTE VYKTI SU MANIMI.
„Vade, - ausinėse pasigirdo žmogaus balsas, - lapė įsmuko į vištidę. “
-  Negaliu su Jumis skristi. Turbūt ir Jūs liksite. Kabolos Tarpagalaktinės Imperijos karinis laivynas įsiveržė į Saulės sistemą. Karas prasidėjo.
-  Kabolai.... - panikos kupinu balsu suriko ateivis.
Žmonės nespėjo sulaikyti supanikavusio ateivio, o jis jau dūmė prie savo laivelio. Laivelis pakilo ir nuskrido.
-  Vade, privalome iš čia dingti. Radarai užfiksavo priešo laivą.
-  Žmonės, - sušuko vadas, - ko stovite. Turbūt nenorite tapti gyvais taikiniais. Paskubėkite. Kabolų laukia siurprizas.

Puolimo planas buvo apgalvotas kuo kruopščiausiai. Pagrindinės pajėgos liks orbitoje, o mažieji žvalgybiniai laiveliai turės surasti ir pranešti apie žmonių buvimo vietas. Žvalgybinis laivas sklendė virš bunkerio. Kompiuterio duomenimis bunkeryje slėpėsi žmonės. Iš „Geležinio kumščio“ buvo duotas įsakymas sunaikinti bunkerį. Atsivėrė apvalus liukas. Pasigirdo dūzgimas. Tą pačią akimirką link žvalgybinio laivelio nuskriejo lazerinis spindulys. Žvalgybinį laivą apgaubė raudonos liepsnos pliupsnis. Pagrindiniame laive išnyko žalias taškelis. Žmonės atsisuko ir pažiūrėjo į dangų kylančius dūmus.
-  Vade, - nemaniau, kad jie užkibs ant jauko.
-  Eilini, nenuvertink priešo. Jie dar parodys savo galią.
Ir tada pasirodė priešo naikintuvas.
Karių reakcija buvo žaibiška. Iš kuprinių ištraukė šalius ir jais apsigobė. Šaliai buvo vertingi, nes nepaisant infraraudonojo spinduliavimo, žmonių kūnai nepasirodydavo jokiame atspindėjimo ekrane.
Naikintuvai vijosi mažą laivelį. Ateivis nesugebėjo ištrūkti iš Žemės. Jis pasiduoti neturėjo teisės, nes kabolai, sužinoję, kad šiame kare dalyvauja Nepriklausomų sistemų sąjunga – nukreiptų karo mašiną į Sąjungą. Nežemiškos rasės atstovui liko viena išeitis: žūti garbingoje kovoje. Laivelis apsisuko ir švilptė nušvilpė naikintuvo pusėn. Nežemiškos rasės atstovui rodėsi, kad varikliai užtraukė mūšio dainą, kuri skambėjo beveik džiaugsmingai. Laivelis trenkėsi į naikintuvą.
Tolumoje pasigirdo veriantis kauksmas, garsas pasiekė aukščiausią tašką ir vėl nutilo. Žmonės suprato, kad okupantai pastatė, tiksliau nuleido kupolą, kuriame turėjo įsikurti aukšti pareigūnai.
-  Vade, - gestais prabilo karys, - siūlau sunaikinti kupolą. Pirmąjį kartą mums pavyko, gal pavyks ir šį sykį.
Saulės sistemos gubernatorius sėdėjo prie rašomojo stalo ir skaitė ataskaitas. Bejėgiai žmonės pasipriešino ir kabolai patyrė neplanuotų nuostolių. - negailestingai skambėjo ataskaitos. Gubernatorius atsistojo, užrakino duris, užtraukė langus ir visiškoje tamsoje sušoko triumfo šokį: snapas pakeltas į viršų, plunksnos pasišiaušusios. „ IMPERATORIUS KLYDO MANYDAMAS, KAD SUGEBĖS ĮVEIKTI ŽMONES. ŽMONĖS PASIPRIEŠINO. GALBŪT PAVYKS SURASTI TUOS, KURIE NEPRITARTŲ IMPERATORIAUS VYKDOMAI POLITIKAI“. Stiprus beldimas į duris privertė gubernatorių sugrįžti į realybę. Jis sušukavo plunksnas ir paspaudė mygtuką. Į Saulės sistemos gubernatoriaus kabinetą įėjo generolas. Plunksnos buvo kruvinos, truko vienos akies.
-  Privalote, - sukranksėjo generolas, - palikti...
Kupolą supurtė sprogimas.
-  Žmonės. - panikos kupinu balsu sukranksėjo generolas.
Gubernatorius nespėjo sulaikyti supanikavusio generolo, o jis jau dūmė į skyrių, kuriame stovėjo gelbėjimosi laivai.
-  Kvailys. - pagalvojo valdininkas eidamas prie slaptųjų durų.
„Gubernatoriau, - ausinėse pasigirdo pareigūno balsas, - turite tučtuojau palikti kupolą. Dar vienas toks pataikymas ir kupolas bus sunaikintas“.
Gubernatorius įsėdo į laivą ir pakilo.
„Aš dar grįšiu. Žemė bus po mano kojomis. Privalau nužudyti Imperatorių. Jis kaltas, kad mūsų kariuomenė patyrė gėdingą pralaimėjimą. - Galvojo gubernatorius žiūrėdamas pro iliuminatorių į sunaikintą kupolą.
                                          Epilogas
- Mes vėl pralaimėjome. Žemės konsorciumui turėsime atiduoti Jautokos sistemą. - sumurmėjo kentauras.
- Kovą tarp žmonių ir kabolų stebėjo 80% Kentauro Tau Proskynos gyventojų. - Prabilo Vyriausiasis Teisėjas. Žaidimas” Išlikimas” baigtas.
Ekranuose dingo šviesa. Prie Teisėjo priėjo Žemės konsorciumo atstovas.
- Senora, mes norime surengti realybės šuo „Dirbtinis intelektas“
- Leidimą gausite, bet įspėjame, jei pralaimėsite – neteksite teisių į Saulės sistemą.
- Ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai lošiame va bank. Jeigu laimėsime – mums atiteks vertingas prizas: Liūto žvaigždynas.
- Kas pagrindiniai varžovai?
- Senora, iššūkį mesime Sirijaus hegemonijai.
- Sutarta. Realybės šou „ Dirbtinis intelektas“, kuriame susikaus Žemės konsorciumas ir Sirijaus Hegemonija, įvyks po dviejų dienų.
2013-05-13 15:51
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-17 22:56
zombikis
Finalas įdomus, tačiau skubotai suregztas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-13 21:01
Ugniaširdė
O! Čia tebuvo žaidimas! Ar teisingai supratau? Nes skaitėsi labai sunkiai. Kai eilinį kartą teko pastraipą perskaityti iš naujo, daugiau to nebedariau. Sunku pagauti kas ką daro... Vieną akimirką žmonės, kitą ateiviai... O kas dėl pabaigos, tai "dirbtinis intelektas" - girdėtas pavadinimas, argi ne? O kai buvo užsiminta apie žaidimą "išlikimas", man asociacijos kilo su "Bado žaidynėmis". Pripražink, galėtum ir geriau. Tai ir daryk, tikrai norėčiau pamatyt geresnių tavo kūrinukų. Rodės, kad net neatkreipi dėmesio į tau duodamas pastabas.
Sėkmės rašant ir laukiu daugiau tavo kūrinukų :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą