Laidojom Dievo karvutę,
Lietingą sekmadienio rytą.
Po to gėrėm mėlynių arbatą,
Kažkaip kalba nesirišo.
Retsykiais tik atsidusdavom,
Bėgo garsai į niekur.
Ar Dievo karvutė danguj jau?
Kažin, ar lyja ten lietūs?
Vėliau išsitraukėm gitarą,
Ant žemės žodžius sijojom,
Mažai boružei dainą
Iš lietaus lašų sudėliojom.
Skrisk boružėle į dangų,
Tiesiai į Dievo langus.
Langai plačiai atverti.
Svečiai seniai sukviesti.
Skrisk mažutėle aukštybėn,
Dievo puotos didybėn.
Skriski, tavęs ten laukia,
Nejau negirdi kaip šaukia..