Išlikimas

Prologas
-  Hieriek, - Saulės sistemos gubernatorius pakėlė deimantais papuoštą sparną, suvokdamas, kad dabar atsidūrė dėmesio centre, patenkintas nusišypsojo prie stalo susirinkusiems aukštiems pareigūnams, - žmonės dar priešinasi. Privalome...
-  Nesijaudink, - prabilo balsas iš juodojo rutulio, - privalome surasti žmogų, kuris...
-  Ne, - stodamas ir numesdamas ant žemės žemėlapį, sušuko gubernatorius, - žmonės išdavikai. Jie..
-  Nusiramink ir sėskis, - ramaus balsas sklindantis iš rutulio ir dviejų sargybinių atsistojimas už nugaros, privertė gubernatorių nusiraminti ir atsisėsti.
-  Džanat, nepasitikiu žmonėmis. - sumurmėjo Batosas.
Saulės sistemos gubernatorius suprato, kad pralaimėjo šią dvikovą ir visą  vadovavimą gali perimti pasiputusi ir arogantiška kalė.
-  Privalome surasti žmogų, - ramus ir įtaigus balsas sklindantis iš rutulio sukaustė visų dėmesį, - kuris pasipriešinimą sunaikintų iš vidaus. Žmonės yra silpni padarai. Jie, dėl aukštesnės padėties ir geresnio gyvenimą, išduotų savo artimą. Mes privalome pasinaudoti jų silpnybėmis.
-  Cha, cha, cha. - pašaipus juokas pažadino kabolus iš sąstingio ir visų akys nukrypo į Saulės sistemos gubernatoriaus pavaduotoją. Būtybė eanti rutulyje neramiai sujudėjo. Džanat, gerbiu dvasininkus, bet pranašystės ne visada išsipildo. Šventikai išpranašavo, kad Žemė po mūsų kojomis kris po dviejų dienų, bet jie suklydo. Žmonės sėkmingai kovoja ir nesiruošia pasiduoti. Aš netikiu, kad ši pranašystė išsipildys.
Paskutiniai žodžiai gyliai įsirėžė dvasininkei į širdį. Ji suprato, kad pralaimėjo šią dvikovą  ir oriai, apsupta asmens sargybinių, išsklendė iš kabineto.
-  Hieriek, - Saulės sistemos gubernatorius pakėlė deimantais papuoštą sparną, suvokdamas, kad dabar atsidūrė visuotinio dėmesio centre, patenkintas nusišypsojo prie stalo esantiems pareigūnams, - mano planas yra toks...
                                    xxx
Partizanai ėjo duobėtu keliu. Tai šen, tai ten matėsi sugriauti namai, išvirtę medžiai, kadaise žmogaus pastatyti elektros stulpai, kurie buvo nuvirtę ant žemės. Snigo. Snaigės krito ant partizanų kūnų ir tirpo, bet niekas nekreipė į tai jokio dėmesio. Partizanai, - jų buvo dvidešimt du žmonės, - ėjo tylėdamai.
Ir tada pasirodė priešo naikintuvai. Partizanai dingo sniege. Naikintuvai pralėkė virš partizanų galvų ir nuskrido į šiaurę. Vadas iškišo galvą iš sniego ir apsidairė. Žmonės  jautė, kad kabolai suvaržo jų veiksmus. Jie atsidūrė pačiame apsupties viduryje. Lėtai, bet nenumaldomai kilpa veržėsi.
-  Vade, - gestu kalba prabilo vienas karys, - mes neprasiveršime. Priešas permeta į šį rajoną karines pajėgas, kad sunaikintų mūsų grupę. Siūlau pulti dar vieną priešo objektą. Galima sunaikinti laboratoriją, kurioje „ gaminami“ žmonės.
-  Jeigu, - žiūrėdamas į žemėlapį prabilo vadas, - informacija teisinga – tai už dviejų kilometrų yra kupolas, kuriame vykdomi eksperimentai su žmonėmis. Mes nutrauksime jų veiklą.
Ir tuomet partizanai pastebėjo visureigį, kuris lėtai važiavo keliu, grėsminga patranka spoksojo į priekį, pasirengusi tučtuojau pliekti į visas puses. Iš liuko kyšojo galva, apsaugota šalmu. Kabolas pro žiūronus apžiūrinėjo apylinkes. Partizanas nusitaikė į visureigį ir iššovė. Širdys partizanams apmirę, kadangi visureigis nesustodamas toliau nuvažiavo ir tada pasigirdo sprogimas. Visureigis išlėkė į orą ir apvirtęs porą kartų teškėsi ant žemės. Iš sumaitoto visureigio išlindo krauju pasruvęs kabolas ir nukrito ant žemės. Prie jo pribėgo partizanai ir kartu su laimikiu dingo miške. Partizanų būrys turėjo rasti saugią vietą ir iškvosti okupantą.
                                    xxx
Saulės sistemos Saugumo šefas atsirėmė į kėdės atlošą, išskėtė sparnus ir ėmė skaityti ataskaitas. Operacija „Valymas“ žlugo vos prasidėjusi. Dalis partizanų jau prasiveržė pro apsupties ratą, dabar...
Saugumo šefo kabinetan, tempdami paskui save sargybinius, įsiveržė generolai. Plunksnos buvo kruvinos, vienam generolui truko vienos akies, kitam – nuplėšta skiauterė.
-  Privalote, - piktai sušnypštė vienas iš generolų, - susisiekti su Imperatoriumi ir pareikalauti pastiprinimo. ŽMONĖS... prasidėjo visuotinis maištas. Žmonės sukilo.
Į Saugumo šefo kabinetą pataikė atsitiktinė raketa. Raketa nukrito ant grindų, tačiau neprogo. Kabolai, prisiminę prieš daugelį amžių skraidymo meną, gelbėdami savo gyvybes išskrido pro angą, kurią paliko raketa. Kabolai liko gyvi tik per stebuklą, kadangi į pastatą pataikė kita raketa. Trys okupantai niūriai žiūrėjo į sugriautą pastatą. Jie turėjo kuo greičiau dingti iš pavojingos vietos, bet ateiviai stovėjo ir nejudėjo. Snaiperiai atidžiai nusitaikė ir švelniai spustelėjo gaidukus. Generolai susviravo, pasitraukė atatupsti ir susmuko ant žemėės. Saugumo šefas, kurį saugojo jėgos laukas, gelbėdamas savo gyvybę, pakilo į dangų ir... nuskrido. Partizanai buvo apstulbę. Pirmą kartą gyvenime matė skraidantį kabolą. Kariai susisiekė su štabu. Vadai įsakė sugauti okupantą.
Kabolas toli nenuskrido. Baimė, verčianti daryti neįtikėtinus dalykus, praėjo ir okupantas nukrito į balą. Permirkęs, sulaužytu sparnu, ateivis šiaip ne taip išlindo iš balos ir akis į akį susidūrė su partizanu. Partizanas nusitaikė į kabolą, bet iššauti nespėjo. Žmogus krito pakirstas kulkos. Saugumo šefo gyvybę išgelbėjo kabolų žvalgybinis laivas.
Ligoninės palatos sienos puošė įvairios scenos iš šlovingosios Tarpgalaktinės Kabolos Imperijos praeities. Saugumo šefas atmerkė žaliai rusvas akis ir pasveikino palatoje esančius aukštus Imperijos valdininkus.
-  Ilsėkis, - sučiauškėjo valdingu balsu pareigūnas. Padėtis kontroliuojama. Maištas beveik numalšintas. Laivynas laiku atskubėjo, o tu...
Ateivį persmelkė šaltis. Dar niekada jis taip nebijojo, kaip dabar. Pareigūnai pastebėjo jo virpčiojantį snapą ir paskubėjo nuraminti.
-  Sveikiname, Imperatoriaus įsakymu Jūs paskiriamas Saulės sistemos gubernatoriumi.