Prie fontano, vakare
Ne kavinėj, ne bare
Balandėliai du sėdėjo
Ir štai šitaip saukalbėjo:
Ji:
"Tu fontanas man esi
Vasaros karštoj nakty
Ak, aplieki gaivumu
Nes taip širdžiai neramu"
Jis:
"Tu esi man kaip gėlytė
Kur nelaistyta nuvyto
Leisk, įmesiu į fontaną
Geria apsauga šampaną"
Kaip ir tarė, taip padarė
Tiktai kas iš to išėjo?
Šlapią mergą vilkt reikėjo -
O kol toji neišdžiūvo
Jie abu nuliūdę buvo :(