bulvė su padažu (ištrauka)

Šį kartą  bažnyčia, gal korėjiečių… Viskas tarsi seniai pažįstama, bet korėjiečių. O gal japonų ar kiniečių..? Man jie panašūs. Vienas anglas  -  mažiukas dvasininkas. Niekaip daugiau metro ir šešiasdešimties. Niekaip negali užtilti. Pasakoja anekdotą, paskui kalba apie ūkį, klausia: ``kas nevalgys mėsos? ``, sako:  “reikia tuos vegetarus žudyti. ”  Manęs neima juokas. Čekui, aukso preleiviui Danieliui, taip pat nejuokinga tarp mažyčių, besišypsančių katalikų. Jis pakelia galva į kunigą, varto akių vyzdžius ir šnopuoja, lyg astmatikas. Nusisuku, dabar stebiu praeinantį anglą ``juodomis`` akimis, jis sureaguoja staigiai nukreipdamas žvilgsnį į šalį. Nutipena prie juodaodžių staliuko penėti juos verbaliniu vakarienės priedu.
  Gatvėje vėsu. Naktinė prieblanda. Susisuku cigaretę. Tylu ir tuščia, tik už namų kvartalo gaudžia miestas. Praklibinkščiuoja sunykusi, susikūprinusi moteris. Jos plaukai ploni, išsidraikę. Kiek toliau paėjusi, bet pakankamai arti, kad girdėčiau ką sako, kai sutinka priešais einantį garbaus amžiaus vyrą. Jis apkabina moterį, pabučiuoja į skruostą. Moteris įsikniaubia į jo petį ir sukūkčioja:
-Mano dukra! Mano dukra nori mane išvyti iš namų, krauna man lagaminą..!
Numečiau nuorūką ant švarios gatvės ir paėjau toliau, iki sankryžos. Toliau nebežinojau kur eiti - dingo smalsumas. Apsidairiau: ant gatvės kampo stūksojo alaus baras uždarytomis langinėmis. „Dirty Dicks” – iškaba skelbė. Atsistojau po iškaba, atsisagsčiau ir nusišlapinau taip, kad “neapvaryčiau” sienos. Kruopščiai susitvarkiau ir susirūpinau patyrimu nosyje - nebegalėjau normaliai per ją kvėpuoti. Liežuvio galiukas buvo keistai salsvas. Grįžau į prieglaudą galvodamas: ``kodėl? ``
Viduje visur, kur matė akys, kabėjo nukryžiuoti Jėzūs, o po kojomis driekėsi raudoni kilimai.
Valgomajame trūko druskos ir  pipirų. ``Paprašyk`` - protas ragino, o Tae Guk Gi maloniai šypsosi:
- Yra dar, jei nori!
- Viskas aišku! - linksiu galva tam korėjiečiui. Priešais mane lėkštė - viena bulvė skystame padaže. ``Jie negamina vegetariškai... `` Mane ima juokas ir aš garsiai nusijuokiu. Mintyse matau save rūškaną sakykloje: „parapijiečiai, pas mus ima veistis keista, nauja rūšis – vegetarai. Reikia juos naikinti! `` Bendruomenė pritariamai sumurma ir linguoja į šalis galvomis kaip lėlės.
Dešimtą valandą užgęsino šviesą. Tikriausiai taupo elektrą..  Aš norėčiau jų paklausti, kad jie atsakytų: “mes taupome! ”, bet nemoku korėjietiškai, apgraibom nusilenkiu prie savo kelionmaišio.