aš opera apsivilkau išvirkščia

19, aš šiandien prakeikta devyniolikta,
kam rūbai, kam grimas, be veido esu,
beveidė būtybė, plevesuojanti virš raudonų teatro kilimų..
koks vėjas čia atpūtė?
tas pats apie kūrį žino Pikų Dama,
kai vaidenasi, kai prakeikia,
o kas dar jai belieka?
kai dalini savęs visiem po truputėlį,
tuomet pačiam nelieka net ir gurkšnio
troškuliui vienatvės numalšinti.
sausra ir skylanti žemė, po kojomis verias duobė
ne liūnas tai, ne, čia nei lašo vandens,
tuštuma ir sausra, ir nelikę nei gurkšnio,
tik kraujas prie lūpų prikepęs.
saldu... jeigu miršti laiku