Įsisiurbė žvėrimi į širdies akmenį
tęsk mano šliaužimą
prie savęs
su pilna burna ašarų.
aš tyliai žviegsiu.
suplyšusį skausmą į rankšluostį
suvyniosiu
numesiu po lova
----
ir atsiduosiu.
veido raumenys sukabinti
į tavo gražų prisiminimą...
pilna burna ašarų
plaukai sudvėsę
išgirsta tavo balsą,
traška šiaudu ratuose... -
palauk.
pakelk mano sutrėkštas mintis -
jos apie tave
užmink, pasukiok mėšle, bet paliesk -
ir vėl į lovą
pakviesk
pilna burna ašarų,
nesuprantu, -
nesuprasi...
tyliai žviegsiu
negirdėsiu,
kad neprieini.
mylėsiu
tyliai žviegsiu žvieeeeeeeee - gggggggg - siuu!
...