dėde,

Įsisiurbė žvėrimi į širdies akmenį


tęsk mano šliaužimą
prie savęs
su  pilna burna ašarų.

aš tyliai žviegsiu.

suplyšusį skausmą į rankšluostį
suvyniosiu

numesiu po lova
----
ir atsiduosiu.

veido raumenys sukabinti
į tavo gražų prisiminimą...

pilna burna ašarų

plaukai sudvėsę
išgirsta tavo balsą,
traška šiaudu ratuose... -
palauk.

pakelk mano sutrėkštas mintis  -
jos apie tave

užmink, pasukiok mėšle, bet paliesk -
ir vėl į lovą
pakviesk

pilna burna ašarų,
nesuprantu, -
nesuprasi...

tyliai žviegsiu
negirdėsiu,
kad neprieini.

mylėsiu

tyliai žviegsiu žvieeeeeeeee  - gggggggg - siuu!
                                                       
...