Kaip senas suvalkietis nuo giltinės slėptis nustojo

Kaip senas suvalkietis nuo giltinės slėptis nustojo
Jau esu rašęs, kad dabartinis suvalkietis turi senųjų sūduvių pradą. Nebūtų jis suvalkietis jeigu neturėtų tik jam vienam būdingo požiūrio į gyvenimą, kuriuo jis dažniausiai, neįskaudindamas kitų, paprasčiausiai juos tik prajuokina. Taip atsitiko ir senam suvalkiečiui, kuris bijojo mirties.
Senatvėje suvalkietis dažnai pagalvodavo apie artėjančią mirtį todėl jam ir gimė mintis kaip nuo tos viešnios apsisaugoti. Žinoma, mirtį jis įsivaizdavo taip kaip ją piešia krikščionys. Atseit, mirtį nešioja giltinė, žmogaus griaučių pavidalo būtybė, ginkluota dalgiu, kuri ir pjauna negailėdama, nei senų, nei mažų. Tačiau, anot, gudraus suvalkiečio ir šis monstras turi turėti savo silpnąsias puses, per kurias ją galima įveikti. Suvalkietis informacijos pradėjo ieškoti internete, kur veikiai surado patarimų: reikia su savimi turėti žirkles, kuriomis, norint įveikti giltinę, reikia nukirpti pastarosios ilgus nagus arba liežuvį.
Na, taip. Įtikinsite suvalkietį tokiomis pasakomis. Iš kur griaučiai gali turėti liežuvį? Arba, kaip aš nukirpsiu giltinės nagus jeigu jau gulėsiu mirties patale? Ir pradėjo suvalkietis vadovautis savu protu vis ieškodamas geresnių būdų įveikti giltinę. Ilgai mąstęs suvalkietis sumojo, štai ką: giltinė žmones pjauna ten kur jų daugiausia būna. O būna jų daugiausia: dirbančių dieną, miegančių naktį.
- Eureka! - sušuko suvalkietis. Juk aš galiu dieną miegoti, o naktį baladotis, kaip pelėdžiukas. Lai pjauna anksti besikeliančius vyturiukus.
Taip suvalkietis ir pradėjo gyventi: dieną miega, naktį blaškosi. Tikriausiai taip ir būtų numiręs, jeigu nebūtų sutikęs seno sūduvio, kuris jam paaiškino kas yra giltinė ir kodėl jos nereikia bijoti.
Pagal senųjų sūduvių tautosaką Giltinė yra labai svarbi deivė, deivės Laimos sesuo. Jeigu deivė Laima prižiūri žmonių gimimą ir likimą, tai deivė Giltinė prižiūri žmonių mirtį. Taip atsitiko, kad  Giltinė, kaip ir jos sesuo Laima buvo jauna ir graži moteriškė, tačiau per didelį nesusipratimą buvo palaidota gyva ir taip per septynerius metus tapo išdžiūvusia sena moteriške baltais rūbais, kuri jokiu dalgiu žmonių nepjauna, tik prižiūri, kad joks žmogus nebūtų palaidotas gyvas. Todėl kiekvienam mirusiam žmogui ji įgelia savo dvišaku liežuviu. Gal būt iš čia senieji pagonys jautė pagarbą žalčiams bei gyvatėms.
Kaip galvojate, kaip senas suvalkietis pradėjo elgtis sužinojęs tikrą tiesą apie Giltinę? Manau jis pradėjo jos nebebijoti.

Albertas Drešeris (artdreseris)
Marijampolė, 2013 05  06

P. S. Gal kai kam pasirodys pasaka per baisi vaikams, bet iš savo vaikystės prisiminimų galiu pasakyti, kad baisių pasakų klausydavausi maloniau, negu apie katinėlio palietą pieną. Be to, bandyti apsaugoti vaikus nuo gyvenimiškų dalykų yra baisesnis nusižengimas.
Pagarbiai,
Autorius