Štilis

Visiškas štilis.

Tu nutilai
Ir žodžiai, ir pauzės aplinkui nutilo.
Tai, kas buvo ženklai, tebėra sutapimai.
Rankos neranda prasmės kelti vėliavų,
Kojos – jėgų, nebeliko kelių taip ieškotų...

Tu negirdi
Savo vardo žmonių sugalvoto.
Tu jo nežinai, Tau jo nereikia. Manai,
Kad savo jausmus jau geriau jie suvoktų,
Duoti vardus verčiau jiems susiprastų...

Tu palikai
Klausimų jūroj, sausroj dykumos.
Dangui beribiam, žvaigždžių karalystei – visatai,
Vėjų namams vietoj vargšų mažyčių širdžių
Atsidavęs, nusprendei Karaliumi būt aukštumų...