Neišvengiamas pavasaris

jau balose varlės maudos
maži vaikai taškosi

netikri kačiukai pražysta
o tikri ilgesingai kniaukia
po įstiklintais balkonais

žibučių akys mėlynos
merginų dar mėlynesnės

nukrenta keli sudžiūvę
pernykščiai medžių lapai
žmonės senus paltus
padeda prie konteinerių

nelaimingi sliekai
rytais po lietaus
tragiškai žūsta
po skubančiųjų kojomis

kažkas remontuoja butą
o kažkas sielą

šviesu gražu džiugu
pagaliau bus užmirštas
šildymo sezonas

taigi ir vėl kaip kasmet
pavasario neišvengė
nė vienas