Geltona

Geltona 

Geltona geltona geltona...
Purienos nuklojo takus
Į širdį viltingus kiekvieno,
Dar menančio žiedo kvapus.

Dar menančio varvantį medų
Mažojoj saujelėj savoj,
Ir spindulį trapų geltoną
Sodybos seklyčioj tylioj.

Puikavos ruduo geltonumu
Lyg mantija drobėj senoj.
Motulės geltona skarelė
Švytėjo mėnulio šviesoj.

Žvaigždynų geltoną stebuklą
Nakties sutema dovanos,
Ir švyti Čiurlionio kaimelis
Kaip saulė Karalių delnuos.

Geltona geltona geltona...
Šviesa, šiluma ir viltis.
Kas sutrypė šventąją prasmę
Pražystančioj  vaiko širdy?