Pasauli, būk spalvingas!

Sumenkinęs stabus einu ten, kur kvapnu
Nematyti baugu įžvalgų aštrių kaip kandančių šunų
Slepiuos krūmuos, tiesiu keliu eiti per vangu
Pakibusios ore gyvenimo šukės, viskas viena
Tarp keturių sienų, skausmingų kaip randų


Kurk aplink save nematomas malonumo jūras
Šiltame dangaus žvaigždyne šoka stručiai ir kengūros
Pakraščiai verkia, tada ir žodžiai saldūs prabyla
Prisiminimai nudyla kaip ragautum kandžią tylą

Pasaulio nostalgija neatstoja man
Akimirkų kai rojaus angelas moja man
Spalvų peripetijom rodyti vietų nesigėdijom
Keturis kampus nuspalvinom paletėm
Ir žingsnį dar palėtinom..

Greitis tiksintis ir blaškantis, lyg žvarbus vėjas apgaulingas
Džiaugsmo melodijas rankose rašomės, pasauli, būk spalvingas!