Rašyk
Eilės (78015)
Fantastika (2289)
Esė (1544)
Proza (10895)
Vaikams (2698)
Slam (68)
English (1210)
Po polsku (355)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Vienąsyk besisvečiuojant pas pusseserę radau užrašų knygutę, kuri buvo primarginta keistais trumpais tekstais. Pusseserė paaiškino, kad ji užsirašinėja sapnus. Vien dėl įdomumo. Sakė, kad kartais įdomu juos pasiskaitinėti. Tai ir davė man mintį užsirašyti sapnus, nes tuomet ne tik kad geriau juos prisiminsiu, bet ir sugebėsiu atskirti nuo realybės. Tad sekančią dieną, grįžtant iš mokyklos užsukau į knygyną ir nusipirkau vidutinio dydžio užrašų knygutę, su Persų veislės katinu ant viršelio. Nežinau, kodėl taip tą katiną vadina. Jei paimčiau savo katę ir vožtelėčiau jai su patelne per nosį – atrodytų taip pat, kaip persų veislės katė, nors nemanau, kad jos veislė pasikeistų.

  Sapnų užrašymas padėjo. Jau nebesumaišydavau sapnų su tikrais įvykiais. Ir be to, buvo smagu paskaitinėti tai, ką matei ir veikei miegodama. Po mėnesiuko paskaitinėjau pirmąsias savo įamžintas rašliavas: nesibaigiantis plentas, kuriuo myniau į Lenkiją; didžiulė dykumą, per kurią skuodžiau lyg sėdynę nudegusi, nes iš paskos ritosi cunamio banga; miržiniškas namas su vaiduokliais, po kurį klajojau; karvė, kurią nuspyriau iki mėnulio... Iš kai kurių mano smegenų suregztų istorijų išeitų neblogi filmai.
 
  (Gulėjau ant masažinio stalo, o mano nugarą minkė stiprios rankos. Jaučiausi it tešla po savo babos negailestinguoju kočėlu. Nuo tokio žvėriško masažo man taip skaudėjo nugarą, kad norėjosi odą nusidirti. Liepiau liautis, tačiau rankos tik dar labiau sulindo į mano vargšelę nugarą. Tokį skausmą ir dainiai apdainuotų.
 
  Apsiverčiau ant nugaros ir išvydau storą bobą, kuri, berots, nuo gimimo nebuvo išėjusi iš makdonoldo; su rankomis kaip alaus statinės, pilvu, kuriame mano visi klasiokai sutilptų ir dar Vitkauskas sugebėtų įlyst, o pagurklių turėjo tiek, kad net mano per dešimt metų mokykloje sukauptų matematinių žinių nepakako jiems suskaičiuoti. Ji buvo tokio veido, kad galėtų dirbti vaikų virkdytoja.
- Nu? Ko žiopsai? – paklausiau atžariai. – Mauk iš čia.
  Keista, bet boba dingo. Na ir gerai. Bet gero masažo visgi norėčiau. Bet norėčiau, kad mane masažuotų koks gražuoliukas... ne, daug gražuoliukų. Ir še, lyg iš niekur išdygo dešimt jaunų, raumeningų, įdegusių gražuoliukų, be marškinėlių, tad puikiai matėsi tarkos ant pilvų ir tobuli vyriški papukai. Ooo, come čia, pupuliukai.
 
  Nereikėjo garsiai išreikšti savo pageidavimo, jie patys apspito mane, o aš apsivertusi ant pilvo mėgavausi maloniu masažu. Vienas iš vyrukų atnešė man kokteilį su mažyčiu skėčiu ir šiaudeliu. Gurkštelėjau. Mmm, skanumėlis! Toks kokteilis puikiai tiktų gulint ant smėlio paplūdimy.

  Paf! Ir atsidūriau paplūdimy. Apsidairiau. Mano pupuliukai liko vietoje ir toliau tęsė dievišką masažą, o aš pati gulėjau ant pledo. Saulė kabojo aukštai danguje, ryški ir karšta. Netoli augo išsirietusi palmė, o priešais šniokštė jūra. Va kur atostogos! Bet ne, kažko trūko. Niekaip negalėjau suprasti ko, tačiau be to dalyko negalėjau jaustis visiškai patenkinta. Ak, tiesa, Vytukas!
- Vytuuuk! – meiliai šūktelėjau. Niekada tokiu tonu nešaukiu. Jei jau šaukiu, tai kriokiu taip mulas.
  Neatsiliepė, tačiau išgirdau smėlio čiuženimą ir pasisukusi pamačiau jį – Vytuką – atrisnojantį it koks prerijų eržilas. Jis vilkėjo oranžinius šortus su kažkokiais baltais raštais. O jau jo bicepsukai... ajajai. Užkaitau it patelnė virš krosnies. Atbėgęs jis atsitūpė šalia ir ėmė masažuoti man pečius. Prieš tai buvę “Olialia“ berniukai kažkur prapuolė, tačiau man tai buvo dzin, juk čia buvo Vytukas... Vytukas... Vytukas...)

  Paausyje čirškė žadintuvas. Pastvėriau jį ir įsiutusi sviedžiau į sieną. Žadintuvas išsilakstė į gabalus ir numaniau – nepataisomai, o sienoje atsivėrė skylė, šypsenėles formos, lyg šaipytųsi iš to, kad mane pažadino ir nieko nebegaliu padaryti. Įsiutusi nutrenkiau antklodę ir atsistojau. Tas kvailas daiktas nutraukė tokį puikų sapną, kad apsiverkt panorau. Pagriebiau užrašų knygutę su priplotasnuke kate ir piktai užrašiau ką tik susapnuotą sapną, kol jis dar neišgaravo iš galvos. Tik nurimus supratau, kad šis sapnas skyrėsi nuo kitų. Aš kontroliavau sapną to nesuprasdama! Apsidžiaugusi ėmiau strikinėti apsikabinusi užrašų knygutę. Pagaliau!
2013-04-25 14:42
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-30 11:40
Lengvai
o sienoje atsivėrė skylė, - sienos iš ko padarytos? Kartono?

Apie šią dalį galiu pasakyti vieną - booooooring . Gerai, ji išmoko kontroliuoti sapnus, bet, kas mums iš to? Kodėl mes turim ją mėgti, jos nemėgti, ją palaikyti, ar norėti, kad ši susimautų?

2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-25 15:15
Marquise
Primityvoka kažkaip. Bet nors tekstas sklandesnis už ankstesnį.
Nors šiek tiek ir geriau, bet kol kas II tegaliu duot
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą