Vėjui

Vėl su tavim kalbėjau – vėjui.
Jis grubiai glamonėjo – nemylėjo. 
Mintis į skiemenis viliojau – tikėjau.

Išsklaidė debesų pulkus – ramius
ir lapai pavieniai dar krito – ritos,
kaip į tamsą žodžiai – graudžiai.

Nuogų šakų raudoj – skaidrioj
įsivėlęs nemarus ilgesys – nesudils, 
kai be tavęs – apie tave -  kalbėjau vėjui.