-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-Tu sakai, jie netiki tavim? Ir ko tu liūdi? Na neverk, neverk. Prašau... gal pažaiskim? Aš pasieksiu tą akmenuką jūroj po tiltu. Ir atnešiu. Jį. Tau. Kokios spalvos nori?
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-nekrūpčiok. Nurimk. Prašau. Ar galiu tave apkabinti?
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-o ašaros sūrios. Na matai, jau geriau. Jau šypsais.
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-kaip kačiukas. Tu. Myliu tave. Jei leisi. Nulaižysiu ašaras. Visas. Kaip uogas. Raudonas. Atsimeni? Kaip skynėm avietes miške. O paskui maudėmės upėj.
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-taip. Buvo smagu. Na, ko gi tu vėl? Pažaiskim?
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-štai. Jau turiu. Saujoj. Kurioj? Nesijuok. Ir negudrauk. Taip. Tu stipresnė. Kumšteliais negalima. Baik.
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-pasiduodi? Akmenukas mėlynas.
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-ne. Na ir vėl tu.... neverk...
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-atnešiu kitokį. Panirsiu giliai giliai ir ištrauksiu tau perlą. Juk niekda dar....
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-taip. Aš nemoku nardyti. Nepyk. Bet gera žaisti?
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-gerai. Tuoj atnešiu arbatos. Kokios?
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-taip, citrinų nėra. Eisiu nupirkti.
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-ne. Nesiskolinsim iš Gėtės. Kai aną kartą skolinomės, suvalgėm visus jo mandarinus....
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-gerai. Pakalbėkim. Bet tu neturi verkti. Jei jie tavim netiki.
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
ne. Meluosiu. Jei sakysiu kad tu negraži, kai verki. Bet nesakysiu, kad graži.
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-ne, nesakysiu. Nes tada imsi ir verksi šimtą metų.
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-atsimeni pasakas? Kai skaitydavau? O tą kartą, kai vogėm agurkus iš stiklainio kur buvo skirta Kalėdoms?
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-gerai.
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-ne. Nekeičiu temos. Nebėgu.
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-aš nežinau ką tau daryti. Tik būk gera. Liaukis verkti. Prašau.
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-Taip. Kam čia terliotis ir juos įtikinėti?
-,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,
-Jie praranda. Per netikėjimą. Save. Praranda ir tai, ką galėtų turėti. Jei tikėtų. O galėtų turėti svajonę, sapną, prisiminimą, nors ir pačių susikurtą ar sukurtą tavo. Dėkui. Jie turėtų pasakyti dėkui. Tau. Už padovanotą mažytį filmuką to ėjimo toj parduotuvėj perkant dar vieną dieną už viltį ir jausmą, kokį ji dovanos nežinant ir tikint. Aš sakau dėkui. Nes dabar matau jį. Su vaiku. Mažu. Už rankos. Besišypsantį. Ir laimigą. Už tai,. Kad matau tave. Šalia einančią. Ir taipogi laimingą. Nustebusią. Besijuokiančią. Nueinančią. Dėkui. Už dangų. Kad jį leidai man pačiai nusipiešti tada. Neprisimenu berods ar klausiau lijo ar ne. O jei. Klausiau. Tai dėkui. Kad man atnešei paukštį, kuris užmigdė ir todėl. Neprisimenu. Dėkui. Ar lijo. Ar saulė... kur saulė? Dabar už langų tamsu. Ir jis. Vakaro veidas. Jis žiūri. Ir šoka. Lengvai ir plevenančiai. Kaip vėjas. Vasaros naktį. O pas mane. Vėl ateina. Šiltas. Ilgesys. Ir viltis. Laukti žodžio. Nors vieno. Ar žinant vardus pasaulio galima būtų tapti žmogum? Aš atiduodu save. Atiduodu žirgus. Ir zyles. Ir paukščius. Ir debesis. Ir žmones. Atiduodu ir jūrą. Ir vilkus. Ir vaiką. Mažytį. Verkiantį. Kūkčiojantį. Ir žvakes. Ir tiltus. Ir kalnus. Aš atiduodu. Viską, kas su manim. Ir kas manyje. Kad pasakytum man žodį. Į tai. Bet aš nelaimėsiu. Žinau. Tik pakeliui į namus. Kitam sapne. Gal antram. Gal po metų. Rytoj. Ar po šimto naktų aš išgirsiu. Bedainuodama vėjui. Bešnabždėdama. Gal aš išgirsiu ir būsiu laiminga. Ir žinosiu. Ar slėptis. Po dangum. Ar bėgti. Už durų. Į triukšmą. Ar šauktis tylos. Ir prašyti. Sugrįžt.
- gana. Nebeverk.
-nustebai?
-nemačiau. Tavęs. Verkiančios.
-štai dabar pamatei.
(Gintarei)