Pasaulinė hipnozė

Tavo akyse - stiklo vandenynai, aukso dulkių miestai ir miestų tuštuma,
Tavo akyse - Londono tramvajai, Minsko judesys ir Vilniaus pilkuma.
Metro be traukinių, betonas be šešėlių, fontanai be vandens, deguonis be minčių,
Aš norėjau mirt, bet mirt nesugebėjau, aš tau bučiuoju kaklą, bet pelenus jaučiu.

Dangoraižius - į debesis, saulę - į antenas, greitkeliai į tolį ir niekad nesibaigs,
Mane - į miego krištolą, tave - į beprasmybę, o noras nemylėti vis vien rytoj ateis.
Žolė dabar žydra, spygliai dabar kaip speigas, sąmonė blokuota ir virtus skaitmenim,
Tu - mano nuosavybė, nes man priklauso miegas, ir visada, kai miegu, aš stengiuos būt savim.

Neonas, megabaitai, transliacija iš kosmoso, baitai ir pikseliai - tiesiogiai į akis,
Naujienas kuria žinios, herojai - realybę, aš noriu būt kitoks, aš noriu būti jis.
Ledo krislai, kai lyja, purslai, kai šviečia saulė, Ašigalis Jamaikoj, Sacharos spinduliai,
Tu prišaukei taifūną, nors niekam jo nereikia, cunamis jau pakilo, Niujorkas dings visai.

Aš leidžiu tau numirti, nes dar galiu prikelti, magnetiniai laukai - vėl pirštų galuose,
Kai aš tampu žmogum, man reikia daugiau laiko, bet visos laiko galios - ne tavo plaukuose.
Tu numirei prieš pusmetį, bet aš tave prikėliau, tu pavirtai rūku ir aš juo kvėpavau,
Tu išplėtei ribas suspausdama pasaulį, bet kaip naikint pasaulį nubudęs pamiršau.

Ne jie mane formuoja, jie trina mano atmintį, akis verčia šešėliais, šešėlius - negalia,
Aš būnu atsparus ir suformuoju ateitį, aš perrašau istoriją, ji - mano akyse.
Bet kartais aš ne toks, mane praryja miestas, jo sutemos apgaubia ir aš lėtai tirpstu,
Jeigu galėčiau keistis, aš nieko nebekeisčiau, nes kai esu kitoks, patirti negaliu.

Maldauju išrišimo, nes tau seniai atleidau, prisimenu dienas ir pamirštu naktis,
Ryšių centrai neveikia, aš nesvarumo būsenoj, o nesvarumo būsena – tai dar 1 mirtis.
Vėl Amsterdamo kodai, vėl Reikjaviko tūsai, Paryžiaus šurmulys ir CNN garsai,
Aš pažinau narkotikus, kalnagūbrių snobizmą, aukštai ant Everesto – platininiai karstai.

Kai žodžiai ima baigtis, prabylame formatais, o klišės ir šablonai lipdo akis vašku,
Mane suformatavo, o tu jau suformuota, belieka mirt stilingai, statistiškai laiku.
Viso pasaulio miestai tai - mano veido bruožai, baimė save prarasti, ekranų praraja,
Tu - mano praradimas, Egipto sfinksų meilė, pasaulinė hipnozė, grėsmė ir visuma.