Rašyk
Eilės (73826)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10430)
Vaikams (2499)
Slam (49)
English (1132)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Marsietis jau senai nematė tokios grožybės. Jo planetoje jau nebežydi sodai, neauga medžiai, plyti vien skurdi dykuma, kaip ir jo varganoje sieloje. Čia žmonės - gražūs, jauni. Marsiečiai nuo pat jaunystė ima raukšlėtis. tampa panašūs į  seniukus. Čia gyvena puikiuose namukuose, o mes turime išdegusius kraterius. Ten gyvename. O maistas? Senai neturime kitokio, kaip dirvožemis, kuriame išlikę visi organizmui reikalingi chemijos elementai. Gerai, kad radau šią skraidančią lėkštę ir atsiradau čia, kur viskas taip gražu. Mąsto Taktilas.
          Ji svaigina tas saldus aromatas. Jis traukė ir traukė į savo išsekusius plaučius deguonies prisodrintą žemės orą. Jautė kai jie pamažu atsigauna. Vis lengviau ir lengviau kvėpuoti. Kartu su oru pajautė dar jam nepatirtą džiaugsmo jausmą. Taip buvo gera... Visai nereikėjo maisto. Galima pasisotinti oro gaiva. jautė savyje tokią jėgą, kad galėjo viską nuveikti. Marso planetoje jis buvo leisgyvis, tik krateryje tūnantis žmogeliukas.
2013-04-18 13:58
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-22 07:14
sacevičiūtė
Ačiū už komentarus. Fantastika man nauja sritis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-21 12:09
Edvardas
liesoka, be intrigos, bet gerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-20 09:09
Meškiukas
Gerai, parašyta tvarkingai, gražiai, be rimtesnių klaidų.
Bet ir viskas. Tokio ilgio tekstai paprastai vadinasi "reklama" arba "poezija". Vietoj marsiečio  taip pat gali būti dėdė Jeronimas, šuo Sargis, katinas MiauMiau ir niekas nepakis. Nerasi paslėptos minties, už žodžių nėra pasaulio. Tiesiog va šiaip - sėdėjo ateivis ir burbuliavo sau vienas. Nieko rimto. Istorija apie nieką.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-19 18:23
Haldir
Štai Karkartėmis labai gražiai pakomentavo. Aš dar pridursiu, jog painioji laikus. Nuolat šokinėji tarp būtojo kartinio ir esamojo. Pvz Ji svaigina tas saldus aromatas - parašytas samuoju, o iš kart po to sakinys Jis traukė ir traukė į savo išsekusius plaučius deguonies prisodrintą žemės orą - jau būtasis laikas.
Ir gramatinių klaidų nemažai, nepatikrinta kelis kart akivaizdžiai, bet nenagrinėsiu to. Paminėsiu tik, kad *senai = seniai ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-19 16:05
Irena Kepaliene
Ach, tie ateiviai... jie gal tik visažiniai robotukai, kam jiems tas kvapas...Čia tik gražu, bet taip paprasta, primityvu... Aš kitaip suvokiu du priešingus pasaulius, bet ačiū jums už pozityvias mintis ir grožybės sampratą čia.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-18 19:47
Antartėmis
persiprašau *deguonimi
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-18 19:46
Antartėmis
Suprantu tavo norą rašyti fantastiką, tačiau visu pirma turi ją parašyti, o tuomet, įsitikinusi, jog tai tikrai fantastika, publikuoti.
Čia nėra siužeto. Nėra veiksmo, tik būsenos nupasakojimas. Taip, atsižvelgusi į kritiką, tu pavartojai žodį "ateivis", bet čia vis dar ne fantastika, nes nieko neparašyta, išskyrus jo pasisedėjimą po medeliu. Gal prozoje skaitytojai ir yra tinginiai ir autoriai neretai atsiprašynėja, jog įkėlė "per daug", neva niekas neskaitys. Čia gi atvirkščiai. Fantasikoje reikalauja tokios apimties, jog išsivystytų veiksmas, būtų aiškus personažų paveikslai (pageidaujaa kelių personažų). Gabaliukas tėra įžanga į kažkokį kūrinį. Jame pernelyg mažai paaiškinimu ir neįtikinama. Gal ateivis pasisedėjęs po medeliu dar kažką nuveiktų, sutiktų, pageidautina šiek tiek nuotykių ir jei galima, kraujo praliejimo ;)) juokauju dėl pastarojo, bet būtų puiku, jog veikėjas veiktų, o pasakotojas vaizduotų vaizdinius ne tik emocijas. Juk atpasakojai kas marsiečio galvoje, bet mes nežinome kaip jis atrodo, kaip juda, jei kvepuoja oru, kas labai nustebino, ir minta žeme, nesakau kad tai negali būti, ateivsi juk tavo, bet išplėtok, išvystyk, marsą, marsieti, jo nuotykius žemėje. Na gal kiek nukreipaiu tave keliu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą