ESU Žvėris

Lašnoja...
O tu renki pabalusius lapus.
Juos sąžiningai šildai -
Gal - prabus?

*

Žvelgi...
Į apsnigtą medum viršūnę;
Ir kyli ten,
iš kur aš šiandien griūnu.

*

Niūniuoji...
Savo pasaką be galo.
O aš suplėšau plunksnas -
kurios jau  nebegali.

*

Paglostai...
Bet kodėl - ne mano galvą?
Supykęs
išbarstau aš paskutinį duonos kąsnį.

*
Dejuoji...
Liesdama minkštutį kailį.
Tapau Žvėrim,
Kad tik mane pajaustum.

*

Ir išeini...
Sušalusiom pėdutėm (liesdama tik akmenis),
Sušalusiom akim (lydėdama paukščius),
Sušalusia širdim (dainuodama "atleidžiu").
***
Aš nemokėjau...
(Juk esu - Žvėris).