Trobelė

Visa pakrantė buvo tuščia, tik vėjas nenuilsdamas pustė smėlio kopas. Atrodė, lyg vėjas būtų vienintelis gyvas padaras dešimties mylių spinduliu, bet kopose, kiek toliau nuo jūros stovėjo trobelė. Savo išore ji nė kiek nesiskyrė nuo paprastų to meto trobelių, bet iš vidaus atrodė kiek neįprastai. Vos įžengęs į trobelę užuosdavai keisčiausius kvapus, o kai akys apsiprasdavo su prieblanda, išvysdavai išilgai trobelės iškabinėtus  pernykščius kumpius, gydančiąsias žoles ir įvairius rakandus. Šioje trobelėje gyveno ragana, dauguma žmonių jos privengė. Ir visai be reikalo, nes ragana visai nebuvo pikta, gal tik kiek keistoka. 
  Šioje įdomioje trobelėje gimė Izabelė, o ši ragana ne kas kitas, o jos tikrų tikriausia močiutė. Taip pat ten gimė Izabelės brolis Martinas, Bei užaugo jos vaikystės draugas Markas. Senas ir beveik sutrešęs namelis daug reiškė būsimajai karalienei Izabelei Kreil, bet jame gyventi jai ilgai neteko - mergaitę dar vaikystėje iš gimtųjų namų pašaukė jūra...