Atsitiko taip, kad susitiko kiškis miške voveraitę. Apžiūrėjo ją iš visų pusių ir pasiūlė pažaisti. Voverytė vis šokinėja nuo šakelės ant šakelės, o kiškutis, tuo tarpu, jai šūkauja: -matau, nematau. Jeigu tik pasitaiko sušukti nematau, tuoj jam reikia kviestis voveraitę ant pievelės ir sušokti su ja valsą. Taip jie lakstė visą dieną ir buvo labai laimingi. Kitą dieną žaidimas vyko atvirkščiai. Kai tik voverytė sušukdavo kiškučiui, kad jo nebemato, tuomet abu šokdavo ant pievutės polką. Žvėreliams labai patiko šis jų sugalvotas naujas, niekur negirdėtas, neregėtas, žaidimas. Žaidė jie šį žaidimą kiekvieną dieną, kol, galiausia, atėjo laikas abiems draugams kurti šeimas ir auginti vaikučius. Sukūrė draugeliai šeimas, bet nepamiršo ir savųjų draugiškų santykių. Susitarė jie susitikti prie vieno pastato. Taip, ilgainiui, šis pastatas tapo šauniųjų draugelių ir jų šeimų susitikimo vieta. Gimę mažieji kiškučiai ir voveriukai skubėjo prie pastato ir tarėsi apie naujus, pačius įvairiausius ir netikėčiausius žaidimus ir žaidimėlius.
Nepatiko žodis "draugeliai". Gal todėl kad kelia neigiamus prisiminimus. (taip girtuokliai vadindavo savo sugėrovus :) )
O šiaip perskaičius prisiminiau eilėraštuką:
Vijo vilkas voveraitę,
Įsivijo į ėglaitę,
Įsivijęs į eglaitę
Jai nutraukė uodegaitę.
Nematau nei vienos iš reikalavimuose užrašytų temų. Einu šokti valsą į pievutę. Gal tema Paslaptis, nes yra miškas ir pieva?
Žvėreliams labai patiko šis jų sugalvotas naujas, niekur negirdėtas, neregėtas, žaidimas. Žaidė jie šį žaidimą kiekvieną dieną, kol, galiausia, atėjo laikas abiems draugams kurti šeimas ir auginti vaikučius.
Esu tikra, kad tiedu draugai buvo pakankamai išradingi, kad sugalvotų ir kitų žaidimų. Kada jie spėjo ir antras puses susirasti, jeigu kasdien abu šoko valsą :) Venkite pasikartojimų šalia esančiuose sakiniuose, paieškokite sinonimų.
žaidimus ir žaidimėlius
kuo gi skiriasi žaidimai nuo žaidimėlių ir kodėl tik vos gimusiems reikėjo skubėti prie kažkokio pastato:
Gimę mažieji kiškučiai ir voveriukai skubėjo prie pastato
Dar vienas neišbaigtas tekstas. Nematau kūrinio plėtojimo ir pabaigos. Tarytum taip tiesiog iš dangaus sugalvota ir prabėgomis parašyta. Prie kūrinio reikia pasėdėti. Pagalvoti, kuo pradėti, kuo įtraukti, kuo sudominti, prie kokių rezultatų prieiti, kokius baigiamuosius taškus sudėti. Pritrūkau. Be to, nematau atsakymo į temą. Vertinimas: 0.
Voverytė vis šokinėja – kodėl pasikeičia laikas?
Jeigu tik pasitaiko sušukti nematau, – sušukti, ar išties nematyti?
Susitarė jie susitikti prie vieno pastato – kokio pastato? Kodėl iš niekur nieko atsiranda pastatas?
Vėl: kur intriga, kulminacija, atomazga? Kas norėta tekstu pasakyti, kokią žinią perduoti skaitytojui? Ir tema, vėl dvi vietovės: miškas ir pastatas? O paslaptis?
Koks velnias jus vertė skubėti ir kelti čionai tokius trumpus kūrinius? Toks jausmas, lyg savo vaikus vakarais suguldote ir pasekate pasaką iš vieno sakinio. O jeigu padlos dar nemiega, tai kočėlu anesteziją atliekate... Pats kūrinys vėlgi be gilesnės idėjos. Naudojant tokią mintį, susitikti galėjo bet kas - vilkas su lokiu, suoliukas su stalu, ragana su laume - ir rezultatas vis tiek būtų tas pats - valsas ir gaudynės. Nė į vieną temą nepataikyta.
Man nepaliko didelio įspūdžio. Kaip, kad visi ir minėjo pasakaitė mažam vaikeliui. O mano nuomone tokią gali sukurti bet kas. Tai tikrai nėra labai sudėtinga ir didelio talento nereikalauja.
Pritariu obeliai. Čia tik gemalas, potencialas neaiškus, dar reikės palaukti. o ŠIAIP, matau tavo piešinius šalia to, ir visai nieko. Mažiausiems 2 metų.
Šiame tekstuke, kaip ir praeitame, yra gražių elementų ir matau potencialą iš to, kas parašyta, sukurti gražų kūrinį, bet dar reikia nemažai padirbėti, nes čia tik trupiniai.