Basnirčia

Basnirčia ant Mohavio greitkelio
Kaista pėdos išvengti stengiuosi
Dygių sudžiuvusių driežų kūnų
Apsivijusių mane kaip koks
Gyvybės sandas šakotas
Liesais Šakjamunio pirštais

Rãsos čia nekrenta
Kaip lašelį išspaust
Klausiu šalia kelio sėdinčio
Burundajaus jo žirgo
Tik griaučiai rauda
Jis manęs nemato
Rūpi vien protėvių
Neapdainuoti žygiai ir
Kadaise mylėtos moterys
Kaip aš galėjau
Taip nusiristi
Sako jo žvilgsnis
Norėčiau prieiti sutaikyti
Ištaisyti istorinę skriaudą
Bet kas aš toks
Tik pamestinukas kaip ir jie
Basnirčia ieškantis kelio į dangų
Aštuonlinkiuos prasmių sąvartynuos

Neatsirišk batraiščių
Kol nematai upės
Taria man greitkelis ir
Juodu asfaltu nusišypso
Einu toliau