.,.

Vis dažniau...
Dažniau vis...
matau saulės ilgesį ...
Tai jai reikia pasišildyti...
tai ji neturi ko apkabinti...
Medy guli amžinybė,
neleisk niekam į ją spirti,
nugręžk veidą, jei nenori
akių pamesti...
Gręžk veidą...
slėpk širdį kamaron,
nes piktžolės gajos...
greitos nubusti...
O tu susigerk...
į save ar samanas...
O aš tau, drauge miela,
jau pasakysiu,
kada atsimerkti...
Klausi: ' O kaip tu, kaip tu'?
O, drauge miela,
Mano akys -  medžio akys...
Geniai kapoja jas...
Tokia dalia...
nebėgsi...
Ilgas kelias,  kol...
akis pamesi...
tada su šypsena skrisi
pas savo mylimąją  - Saulę...
ir...
JOs vienišą veidą glostysi...