Sugrįžus

Šiandien sugrįžus iš bereikšmių kelionių
Tik šlampa kojos jose, o ir miško dvasios ūkia
Jos verčiau apsilaižydamos ėstų mano lavoną
Snieguotą, bet vis dar šiltą kaip jos glėbys
Tuomet dar negalvojau rimtai apie viską
Neplanavau išdurti jai akių
Sumaitinti jos širdį, galbūt reikia kam nors
Man neprireikė
Tai štai, šiandien sugrįžus iš ten
Numetus pirštines prie krosnies ir nuvaikius katiną Vacy
Man gėlė, taip stipriai maudė ten
Tarsi klūpant prie klausyklos langelio
Bilst bilst kodėl niekas nebeldžia į širdį
Nepasako, tau bus atleista
Jei tik pasakysi kažkiek Sveikų Marijų
Norėjau grįžti į šaltį, išrėkti baltoms pušims
Viską, kol kvapas pavirs baltais garais
Ir iškeliaus pro kaminą
Pas motulę ir visus tuos geruosius žmogelius
Uoliai gyvenusius, uoliai tylėjusius
Rodos tuoj atsistosiu, prikrausiu malkų rietuvę
Padegsiu trobą, juoksiuos bepročio juoku
Laužo šviesoje užsiminėsiu orgijomis su tuo
Kas tik praeis pro šalį, suradę apsnigtas vėžias
Bet surandu gabalą dešros, numetu Vaciui
Jis patenkintas ėda, ant grindų bėga seilės
Šiltos šiltos, skanios skanios kaip jos